Naujienos

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo Kęstutis Jucevičius, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 2 dalyje, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo atsakomybėn be užstato 1 metų 6 mėnesių terminui.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad K. Jucevičius, pasinaudodamas savo pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams – FNTT pareigūnams – savo naudai tiesiogiai pats pareikalavo iš asmens 2 000 Eur dydžio kyšio, pažadėjęs paveikti FNTT pareigūnus, kad jie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, susitarė priimti iš asmens 2 000 Eur dydžio kyšį ir jį paėmė.

Baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėta antrą kartą, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, nes teismai prokuroro skundžiamais procesiniais sprendimais BK 40 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias laidavimo institutą, taikė formaliai.

Išnagrinėjęs prokuroro apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažinta, jog K. Jucevičius padarė jam inkriminuotą, BK 226 straipsnio 6 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tačiau buvo netinkamai taikytas BK 40 straipsnis ir K. Jucevičius nepagrįstai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojo atsakomybei be užstato 1 m. 6 mėn. terminui. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė minėtą nuosprendžio dalį panaikinti ir priimti K. Jucevičiaus atžvilgiu naują – apkaltinamąjį – nuosprendį.

Teismo vertinimu, sprendžiant dėl laidavimo taikymo tikslingumo svarbu nustatyti esant visas BK 40 straipsnyje numatytas formalias sąlygas ir įvertinti visas byloje nustatytas aplinkybes, jų neatsiejant, neišskiriant. Vienas iš svarbių aspektų yra tas, ar paskyrus asmeniui laiduotoją bus pasiektas laidavimo tikslas, t. y. ar laiduotojas darys asmeniui tokį poveikį, kad šis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pirmosios instancijos teismas, atleisdamas nuo atsakomybės pagal laidavimą, akcentavo tokias aplinkybes, kad K. Jucevičius yra pensininkas ir nusikaltimo padarymo metu jau neužėmė jokių pareigų, o jo nusikaltimas buvo atsitiktinis.

Nagrinėjamoje byloje teismas atkreipė dėmesį į tai, kad K. Jucevičius padarė nusikaltimą būtent valstybės tarnybai ir viešajam interesui, turėjo ilgametę darbo patirtį teisėsaugos institucijoje, 2012–2017 metais ėjo FNTT direktoriaus pareigas, ir kad tokiam asmeniui keliami aukšti reputaciniai reikalavimai, toks asmuo yra brandi asmenybė.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad K. Jucevičius padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, pasinaudodamas savo pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams – būtent FNTT pareigūnams, į K. Jucevičių buvo kreiptasi, kaip į buvusį FNTT vadovą, buvo kalbama apie galimą pagalbą FNTT atliekamame tyrime, leidžiama suprasti, kad bus pasinaudota ryšiais su FNTT darbuotojais.

Teismas vertino ir tai, kad K. Jucevičius, norėdamas pasielgti pilietiškai, pats ir pateikė FNTT informaciją, kurios pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o vėliau, šiame ikiteisminiame tyrime specialiuoju liudytoju apklaustam asmeniui kreipusis į K. Jucevičių pagalbos, kaip į buvusį FNTT vadovą, jis pažadėjo paveikti minėtą tyrimą atliekančius FNTT pareigūnus, už tai pareikalavęs 2 000 Eur dydžio kyšio ir jį priėmęs.

Teisėjų kolegija neturėjo pagrindo vertinti, kad buvusiam aukšto rango pareigūnui, turinčiam didelę gyvenimišką ir ilgą darbinę patirtį, padariusiam korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, pažadėjusiam paveikti buvusios darbovietės pareigūnus, gali padaryti teigiamą įtaką kitas buvęs aukšto rango pareigūnas (praeityje ėjęs ir STT vadovo pareigas, taigi, dirbęs ir korupcijos prevencijos srityje), kuris K. Jucevičiui nusikaltimo padarymo metu buvo pažįstamas ilgus metus ir ta pažintis asmens nesulaikė nuo korupcinio nusikatimo.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nors K. Jucevičius nusikalstamą veiką padarė ir yra teisiamas pirmą kartą, tačiau pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nesuponuoja pagrindo spręsti, kad tęstinė nusikalstama veika padaryta impulsyviai bei neapgalvotai, ji truko kelis mėnesius, vyko keli susitikimai, per kuriuos K. Jucevičius pareikalavo kyšio, susitarė jį priimti ir jį priėmė.

Įvertinęs paties nusikalstamą veiką padariusio K. Jucevičiaus asmenybę, jo profesinę bei gyvenimišką patirtį, išsilavinimą ir byloje nustatytas individualias nusikalstamos veikos aplinkybes, be kita ko, pačios veikos pavojingumą bei ja padarytą reputacinę žalą valstybės tarnybai, teismas spendė, kad K. Jucevičiaus atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nebūtų tikslingas, nes nenustatyta, kad laiduojantis asmuo galėtų jam daryti reikšmingą auklėjamojo pobūdžio poveikį.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, nusprendė tenkinti iš dalies Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą ir panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nuosprendžio dalį, kuria K. Jucevičius, padaręs BK 226 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotas laiduotojo atsakomybėn be užstato, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą, o baudžiamoji byla nutraukta, ir priėmė naują – apkaltinamąjį – nuosprendį.

Teismas pripažino K. Jucevičių kaltu pagal baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 2 dalį ir skyrė jam 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, K. Jucevičiui paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir skyrė jam 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą. Į K. Jucevičiui paskirtą bausmę įskaitęs jo laikiname sulaikyme išbūtą laiką – vieną dieną, teismas skyrė K. Jucevičiui galutinę bausmę – 94 MGL (4 700 Eur) dydžio baudą.

Kitas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nuosprendžio dalis teismas paliko nepakeistas.

Teismas K. Jucevičiui išaiškino, kad nuosprendžiu paskirta bauda per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.