Naujienos

Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla, kurioje ieškovė kreipėsi į teismą dėl ginčo turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, dalies turte nustatymo, laidojimo išlaidų priteisimo ir kreditorinio reikalavimo.

Byloje nebuvo ginčo, kad ieškovė ir ginčo turto savininkas nebuvo susituokę, todėl šiuo atveju įgytam turtui negaliojo bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, taip pat ieškovė ir ginčo turto savininkas nebuvo sudarę rašytinės jungtinės veiklos sutarties. Ieškovė prašė pripažinti ginčo turtą šalių bendrąja daline nuosavybe, motyvuodama tuo, jog su ginčo turto savininku gyveno kartu kaip pora, kūrė bendrą ūkį, planavo bendrą ateitį, ieškovė investavo į ginčo turto savininko įsigytą nekilnojamąjį turtą, be to, jį padėjo įrengti.

Teismas sprendė, kad šiuo atveju, ieškovė privalėjo įrodyti, jog šalims gyvenant kartu buvo sudarytas susitarimas jungtinės veiklos sutarties pagrindu sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, kad toks susitarimas buvo sudarytas dėl kiekvieno ieškinyje nurodyto turto objekto, kokį konkretų indėlį (lėšomis ar darbu) ieškovė įnešė į konkretų turto objektą, kiek ieškovės indėlis į konkretų turto objektą pagerino šio objekto vertę ar sudaro šio turto objekto vertės, nekilnojamojo turto objektų atveju – esminį turto pagerinimą iš asmeninių ieškovės lėšų ar asmeninio darbo.

Remiantis byloje esančiais įrodymais, teismas nustatė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog ji investavo į ginčo turto savininko asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, ar kiek lėšų ir kada ji investavo į kiekvieną iš ginčo turto objektų, ar dar daugiau, dalyvaujant savo darbu, kas leistų daryti pagrįstą išvadą, kad šalys sudarė susitarimą jungtinės veiklos sutarties pagrindu sukurti bendrąją dalinę nuosavybę. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovė teikė paaiškinimus ir duomenis į bylą tik dėl vieno iš ginčo objektų įsigijimo – buto su terasa, tuo tarpu apie kitų ginčo objektų įsigijimą (transporto priemonių, žemės sklypų ir dviračių saugyklos) plačiau nepasisakė, nepaaiškino, kiek ir kada investavo į šiuos ginčo objektus, tik nurodė, kad turto įsigijimo klausimus sprendė kartu su ginčo turto savininku.

Pasisakydamas dėl ieškovės apmokėtų sugyventinio laidojimo išlaidų, teismas pažymėjo, kad ieškinį iš esmės šioje dalyje dėl bendrosios dalinės nuosavybės atmetus, ieškovės apmokėtos laidojimo išlaidos turi būti jai atlyginamos ir priteisiamos iš mirusiojo įpėdinių, jas sumokant iš paveldėto turto, t. y. iš atsakovės.

Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymus, teismas darė išvadą, kad byloje nėra priešingų duomenų, jog ieškovės gaunamos pajamos nebuvo pakankamos sugyventinio atliktiems pavedimams pagrįsti (7 750,70 Eur), todėl sprendė, kad sugyventinis, gaudamas ieškovės (jų gyvenimo kartu metu) gaunamas pajamas, sutaupė ieškovės sąskaita. Teismas, taikydamas turto (daikto) gavimo be pagrindo ir nepagrįsto praturtėjimo institutą, sprendė, kad ieškovės ieškinys dėl be pagrindo įgytų lėšų 7 750,70 Eur yra pagrįstas, todėl jį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 7 750,70 Eur.