Naujienos

Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje buvęs Seimo narys Petras Gražulis pripažintas kaltu dėl viešų homofobinių pasisakymų. Teismas konstatavo, kad kaltinamasis, 2022 m. gegužės 26 d. Seimo rūmuose vykusio Civilinės sąjungos įstatymo svarstymo metu, viešai tyčiojosi iš LGBTQ+ bendruomenės ir ją niekino dėl seksualinės orientacijos. Už šį nusikaltimą politikas nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 200 MGL dydžio (10 000 eurų) bauda.

Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamoje byloje esmė buvo ne pasisakymų turinio tikrumas ar netikrumas, bet jų forma. Nors kaltinamasis bandė savo veiksmus pateisinti nuomonės reiškimu ar religiniais įsitikinimais, teismas pažymėjo, kad net ir nuomonė negali būti išsakoma niekinančia, žeminančia ir diskriminuojančia forma. Teismas taip pat nurodė, kad vartoti žodžiai „pederastai“, „išsigimėliai“, „iškrypėliai“, „venerinių ligų platintojai“ buvo ne kritika ar politinė pozicija, o žmogaus orumo pažeminimas dėl seksualinės orientacijos.

Nuosprendyje pažymėta, kad P. Gražulio pasisakymuose nebuvo tiesioginių raginimų smurtauti, tačiau jis aiškiai skleidė diskriminacines idėjas ir prisidėjo prie neapykantos atmosferos kūrimo visuomenėje. Pasak teisėjų kolegijos, P. Gražulio elgesys buvo sąmoningas: jis suprato, kad kalba LGBTQ+ bendruomenės nariams ir kad yra filmuojamas žiniasklaidos, ir vis tiek pasirinko demonstratyviai niekinančius žodžius. Tai patvirtino ir vaizdo įrašai bei liudytojų parodymai. Teismo vertinimu, kaltinamojo pasisakymai neapsiribojo tik momentiniu incidentu – jie pasklido visuomenėje, sukeldami neapykantos bangą socialiniuose tinkluose. Tai sustiprino žalą tiek konkretiems asmenims, tiek visai LGBTQ+ bendruomenei.

Teismas savo sprendimą grindė ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pagal kurią diskriminaciniai ir niekinantys pasisakymai nepatenka į saviraiškos laisvės apsaugos ribas. Ypač pabrėžta, kad politiko, einančio viešas pareigas, pasisakymai turi didesnį svorį visuomenėje.

Skirdama bausmę, teisėjų kolegija įvertino, kad kaltinamasis neturi galiojančių teistumų ir eina renkamas pareigas, todėl jam paskirta švelniausia sankcijoje numatyta bausmė – bauda. Vis dėlto, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį ir padarytą žalą, bauda nustatyta didesnė nei minimali.

Teismas akcentavo, kad viešas asmuo, einantis aukštas pareigas, privalo suprasti savo žodžių reikšmę, nes tokie pasisakymai kenkia ne tik konkretiems žmonėms, bet ir visuomenės pasitikėjimui demokratinėmis institucijomis.

Vertindamas padarytą žalą, teismas nurodė, kad nukentėjusieji patyrė rimtų psichologinių pasekmių: streso, nerimo, nemigos, nepageidaujamo dėmesio bei reputacijos pažeidimų. Atsižvelgiant į patirtą žalą, iš P. Gražulio priteista 2000 eurų M. M., 3000 eurų M. M., 284 eurai R. R. neturtinei žalai atlyginti. Taip pat nukentėjusiųjų naudai iš P. Gražulio išieškotinos patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.