Naujienos

Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje buvo sprendžiami nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimai.

Apeliaciniame skunde ieškovė nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria, pasak ieškovės, teismas nepagrįstai sprendė, jog pati ieškovė, nepadedant vaiko tėvui, turi apmokėti jų bendro vaiko lankomos privačios mokyklos išlaidas, kurios per mėnesį sudaro 600 eurų. Pirmosios instancijos teismas teigė, jog atsakovo nesitarimas, pačios ieškovės atsakovui nepranešimas dėl vaiko ugdymo įstaigos parinkimo negali būti pateisinama priežastimi atleisti vaiko tėvą nuo pareigos išlaikyti savo vaiką. Pažymėtina, jog bylos duomenimis, buvo nustatyta, kad dėl vaiko ugdymo įstaigos pakeitimo apeliantė nusprendė vienašališkai apie tai elektroniniu laišku informuodama atsakovą, su juo dėl mokyklos pakeitimo aplinkybių nederino, tėvams gyvenant santuokoje vaikas lankė valstybinę mokyklą. Apeliantė įrodinėjo, kad vaikas negalėjo lankyti valstybinės mokyklos dėl to, jog valstybinėje mokykloje buvo labai prasta vaiko emocinė būklė, sunkiai sekėsi priprasti, reikėjo didesnės pagalbos, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. 

Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vaiko išlaikymo dydžio priteisimo vienam iš tėvų, priėmė tinkamą sprendimą, jog nors išlaikyti vaiką, atsižvelgiant į jo poreikius, emocinę būseną pareiga tenka abiem tėvams, tačiau šiuo atveju vieno iš tėvų vienašališkas sprendimas, dėl jo manymu, geresnės mokymo įstaigos, neturėtų apsunkinti kito iš tėvų finansinės būklės. Pažymėtina, jog abu tėvai turi kartu spręsti dėl vaiko ugdymo ir užtikrinti tam tinkamas sąlygas, ir net jei visgi galima būtų spręsti, kad vaikui geriau būtų privačioje mokymo įstaigoje, toks sprendimas turi būti priimamas abiejų tėvų bendru sutarimu. Be kita ko, apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kodėl valstybinėje mokykloje nebūtų sudarytos sąlygos tinkamai vaikui vystytis.

Nagrinėtoje byloje buvo padaryta išvada, jog apeliantė, spręsdama dėl ugdymo įstaigos pakeitimo, turėjo tinkami informuoti apie tai atsakovą ir kartu spręsti, kokią mokyklą turi lankyti vaikas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), todėl vienašališkai priėmusi sprendimą leisti šalių nepilnametį vaiką į privačią mokyklą, prisiėmė atsakomybę sumokėti su tuo susijusias išlaidas ir jų dalis negali būti priteisiama iš vaiko tėvo.