Naujienos

Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka išnagrinėti skundai dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais ir notaro vykdomųjų įrašų panaikinimo.

Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais 22 Paprastuosius vekselius, kurių kiekvieno suma 2 893 eurų, taip pat panaikinti notaro atliktus vykdomuosius įrašus. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinius tenkino, pripažino negaliojančiais nuo jų sudarymo momento išrašytus vekselius ir panaikino vykdomuosius įrašus, taip pat teismas taikė restituciją ir priteisė iš ieškovų atsakovams po 31 823 eurų. Teismas nurodė, jog ieškovams suteiktos 31 823 eurų paskolos kiekvienam ieškovui nesilaikant notarinės sandorio formos, t. y. vienu metu surašyti 11 vekselių neatitiko jiems taikomo notarinės formos reikalavimo. Konstatavęs, jog atsakovai įrodė, kad perdavė ieškovams paskolą, pirmosios instancijos teismas taikė restituciją.

Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimą, panaikindamas jo dalį, kuria taikyta restitucija. Teismas nurodė, jog nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vekselių formos atitikimo įstatymų reikalavimams, nepagrįstai vadovavosi ir teisės normomis, reguliuojančiomis paskolos sutarties formą, šiuo aspektu ginčą iš esmės išsprendė teisingai. Apeliacinės instancijos teismas įvertino tai, kad ieškovai po vienuolika vekselių kiekvienas išrašė tą pačią dieną ir vienu metu, be to, vekseliai išrašyti tam pačiam asmeniui. Teismas sprendė, jog skirtingos vekseliuose nurodytų sumų mokėjimo datos nesudaro pagrindo juos vertinti izoliuotai kaip atskirus. Teismas atkreipė dėmesį, kad mokėjimai paskirstyti itin trumpu periodu, juos faktiškai atliekant kas dieną, o įrodymų apie ieškovų poreikį vekseliuose nurodytas pinigines lėšas panaudoti skirtingiems tikslams, apie skirtingą vekseliais įformintą skolų pobūdį ar pan., duomenų nepateikta. Teismo vertinimu, atsakovo paaiškinimai, jog 31 823 Eur sumą jis ieškovui skolino dalimis, išrašydamas vekselį ir vekselyje nurodytą sumą perduodamas ieškovui, taip pat vekseliuose nurodytos skirtingos mokėjimų datos, savaime nereiškia faktinio sandorio savarankiškumo. Teisėjų kolegija padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovų išrašytus vekselius, sudarytus tą pačią dieną išskaidant sumas (iki 3 000 Eur), laikė vienu sandoriu, ir, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovų pasirašyti vekseliai nebuvo patvirtinti notaro, jie nėra įvykdyti, sprendė, jog dėl formos nesilaikymo buvo pagrindas juos pripažinti negaliojančiais (ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalis, CK 1.93 straipsnio 3 dalis), taip pat panaikinti vekselių pagrindu padarytus vykdomuosius įrašus.

Ieškovų poziciją, kad restitucijos taikymo klausimas neturėjo būti sprendžiamas, apeliacinės instancijos teismas laikė nepagrįsta. Kadangi ieškovai neginčijo paties vekselių pasirašymo fakto, todėl vekselius pripažinus negaliojančiais ir sprendžiant, ar šiuo atveju taikytinos CK 1.93 straipsnio 5 dalyje numatytos pasekmės, buvo būtina nustatyti, ar remiantis vekseliais buvo perduotas turtas (piniginės lėšos).

Ieškovai įrodinėjo, jog piniginės lėšos jiems perduotos nebuvo, teigė, kad pasirašyti neužpildytus vekselius juos nesąžiningai įkalbėjo, suklaidino bei apgavo trečiasis asmuo, nurodęs, jog vekseliai skirti kredito unijai, turintys padėti gauti kreditą iš kredito unijos gretimos sodybos įsigijimui ir bendro kaimo turizmo verslo vystymui bei užtikrinti jo grąžinimą. Teisėjų kolegija nepritarė ieškovų apeliacinio skundo argumentams, kad jie įrodė paminėtas vekselių išrašymo aplinkybes. Tačiau teismas nesutiko su skundžiamo sprendimo išvada, jog atsakovai įrodė, kad perdavė ieškovams paskolą, ir kad buvo pagrindas taikyti restituciją. Teismas pažymėjo, kad paskola nėra vienintelis galimas vekselio išrašymo pagrindas, todėl spręsti apie pinigų perdavimo faktą pagal standartinę vekselio formuluotę nėra pagrįsta. Teismas liudytojo parodymų nelaikė pakankamais konstatuojant piniginių lėšų pagal ginčo vekselius faktą. Taip pat teismas įvertino, kad atsakovė pati yra gavusi kreditą iš kredito unijos bei moka palūkanas, kad pagal ieškovų pateiktus įrodymus atsakovai pinigines lėšas iš esmės panašiu laikotarpiu skolino ir kitiems asmenims. Skundžiamame sprendime išdėstytus argumentus, kad atsakovai yra dirbantys, pažįstami su ieškovais, jų draugais, kad vekselyje pinigų sumas, datą, parašus surašė ieškovai, jog ieškovas yra bendrovės vadovas, sudarantis sandorius, o ieškovė baigusi aukštąjį mokslą, verslininkė, apeliacinės instancijos teismas laikė nesusijusiais su piniginių lėšų perdavimo įrodymais. Teismas sprendė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje įrodytas pinigų perdavimo ieškovams faktas, ir pritaikė restituciją, priteisdamas iš ieškovų atsakovams po 31 823 Eur sumą.