Naujienos

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija apeliacine tvarka 2021 m. birželio 22 d. išnagrinėjo ieškovo M. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. D. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Tez Tour“ dėl turizmo ir reakcinių paslaugų sutarties nutraukimo ir pinigų už kelionę grąžinimo, trečiasis asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė „Fridmis“.

Ieškovas M. D. ieškiniu atsakovei UAB „Tez Tour“ prašė pripažinti, kad tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta organizuotos turistinės kelionės sutartis buvo nutraukta dėl to, kad kelionės tikslo vietoje ar visiškai greta atsiranda nenugalimos jėgos aplinkybių, dėl kurių gali tapti neįmanoma vykdyti kelionę ar nuvežti turistus į kelionės tikslo vietą. Taip pat prašė priteisti 4 834,00 Eur, sumokėtus už organizuotos turistinės kelionės sutartį, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui M. D. iš atsakovės UAB „Tez Tour“ 760,00 Eur grąžintiną sumą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 760,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17,44 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė. Taip pat priteisė atsakovei UAB „Tez Tour“ iš ieškovo M. D. 711,48 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Bylos duomenimis, buvo nustatyta, kad 2020 m. vasario 10 d. ieškovas M. D. per trečiąjį asmenį UAB „Fridmis“ su atsakove UAB „Tez Tour“ sudarė organizuotos turistinės kelionės sutartį, kurios pagrindu ieškovas įsigijo iš atsakovės turistinę kelionę sau ir savo šeimos nariams į Dubajų, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 8 d. Kelionės kaina nurodyta sutartyje – 4 834,00 Eur. 2020 m. vasario 27 d. ieškovas kreipėsi į kelionių organizatorių UAB „Tez Tour“ su prašymu nutraukti turistinės kelionės sutartį, nurodydamas, kad prašo sumokėtus pinigus leisti panaudoti kitai kelionei, kai PSO paskelbs, jog koronaviruso rizika yra sumažėjusi. 2020 m. vasario 28 d. laišku UAB „Tez Tour“ informavo ieškovą, kad galimos alternatyvos dėl kitos artimos datos nėra, be to, laiške nurodoma, kad nutraukus sutartį, būtų skaičiuojamas sutarties nutraukimo mokestis, o sudarius naują sutartį, ieškovas turėtų sumokėti naujai įsigytos kelionės kainą. Ieškovas apie atsakovės sprendimą buvo informuotas oficialiu raštu, kuriame nurodė, kad prašymas netenkinamas bei papildomai buvo pažymėta, jog Užsienio reikalų ministerijos internetinėje svetainėje keliauk.urm.lt nėra pateikta rekomendacijų nevykti į JAE, skrydžiai į JAE vykdomi pagal numatytą skrydžių programą. Taigi, šiuo atveju kilo ginčas dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo bei ieškovo teisės nutraukti turizmo sutartį nepatiriant neigiamų padarinių.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2302 12 straipsnio 2 dalyje nurodytas kiek kitoks aplinkybių, kurioms esant turistas gali nemokėti sutarties nutraukimo mokesčio, apibrėžimas – neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės (angl. unavoidable and extraordinary circumstances).

Teisėjų kolegija vertino, kad pagal byloje turimus įrodymus, nėra pagrindo byloje susiklosčiusias aplinkybes vertinti kaip nenugalimos jėgos (neišvengiamas ar nepaprastas) aplinkybes. Pirmiausia, ieškovui 2020 m. vasario 27 d. nutraukus turistinės kelionės sutartį nei Lietuvoje, nei kelionės tikslo vietoje nebuvo paskelbto karantino. Lietuvos Respublikos Vyriausybė karantiną paskelbė tik nuo 2020 m. kovo 16 d. 2020 m. kovo 14 d. Nr. 207 nutarimu „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“. PSO koronaviruso protrūkį paskelbė pandemija 2020 m. kovo 11 d., kai ieškovo kelionė turėjo trukti iki 2020 m. kovo 8 d. Antra, ieškovas su atsakove sutartį sudarė 2020 m. vasario 10 d., tačiau dar 2020 m. sausio 8 d. buvo išviešinta informacija apie saugumo priemonių ėmimąsi ir jokių naujų rekomendacijų nuo to laiko, kai ieškovas 2020 m. vasario 10 d. įsigijo kelionę, iki to laiko, kai turėjo baigtis ieškovo įsigytos kelionės laikas, t. y. 2020 m. kovo 8 d., nebuvo. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad PSO duomenimis, 2020 m. vasario 10 d., kuomet ieškovas sudarė organizuotos turistinės kelionės sutartį, JAE jau buvo susirgimų – 12, o atsisakymo nuo kelionės dieną - 23, t. y. susirgimų skaičius liko beveik nepakitęs. Teisėjų kolegija taip pat vertino, jog pokyčių ir didesnio pavojaus nuo kelionės įsigijimo iki jos pabaigos nebuvo, situacija ir informacija dėl grėsmės buvo nepakitusi, o ieškovas buvo priėmęs sprendimą įsigyti kelionę jau esant bendrai viešai informacijai dėl saugumo priemonių ėmimosi, turėjo pats įvertinti riziką dėl jo nurodomų kelionės galimumo aplinkybių, realų norą vykti į numatytą kelionę, o ne praėjus vos 17 d. nuo kelionės įsigijimo, esant tik rekomendacijai imtis atsargumo priemonių ir nesant jokios kelionės grėsmės pakitimo, apsigalvojus, sutartį nutraukti. Trečia, iš viešų duomenų nustatyta, jog sutarties nutraukimo metu, Lietuvoje sergančių COVID-19 nebuvo, pirmasis atvejis užregistruotas tik 2020 m. vasario 28 d., kelionės tikslo vietoje (JAE), kaip jau buvo minėta, buvo keletą sergančiųjų, tačiau nei viena iš šių šalių nebuvo įtraukta į sąrašą šalių, į kurias nerekomenduojama keliauti. Rekomendacija nevykti į nurodytas valstybes buvo priimta tik 2020 m. kovo 12 d., (jau po kelionės pabaigos, ieškovas turėjo grįžti į Lietuvą 2020 m. kovo 8 d.). Teisėjų kolegija sprendė, kad sutarties nutraukimo metu nebuvo jokio pagrindo teigti, kad nurodytose valstybėse buvo atsiradusios nenugalimos jėgos aplinkybės.

Teisėjų kolegija pažymėjo, jog kelionė laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 8 d. faktiškai įvyko. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertino, kad ieškovas sutartį 2020 m. vasario 27 d. nutraukė, galimai ir turėdamas pagrįstų baimių ir neapibrėžtumo dėl COVID - 19, tačiau teisėjų kolegijos manymu, byloje nebuvo jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog būtent sutarties nutraukimo metu, o ne vėlesniu laikotarpiu, egzistavo objektyvus, o ne subjektyvus sutarties įvykdymo negalimumas, t. y. ieškovas neįrodė, kad šiuo atveju sutarties nutraukimo dieną atsirado nenugalimos jėgos aplinkybių, dėl kurių galėjo tapti neįmanoma vykdyti organizuotą turistinę kelionę ar nuvežti turistus į organizuotos turistinės kelionės tikslo vietą. Taigi, nesant anksčiau nurodytų kriterijų visumos, teisėjų kolegija konstatavo, jog ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (CK 6.212 straipsnis, 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovas sutartį nutraukė likus 2 dienoms iki kelionės pradžios, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas sutartį nutraukė 2020 m. vasario 27 d., t. y. likus 3 dienoms iki kelionės pradžios (2020 m. kovo 1 d.), nes 2020 metais vasario mėnesį buvo 29, o ne 28 dienos. Vadovaujantis organizuotos turistinės kelionės sutartimi, jeigu iki kelionės pradžios liko nuo 10 iki 3 dienų iki išvykimo – taikomas 80 procentų sutarties nutraukimo mokestis. Taigi, remiantis minėta sutartimi ir CK 6.750 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija sprendė, kad sutarties nutraukimo mokestis sudarytų 3 867,20 Eur (4 834,00 Eur x 80 proc.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutiko su ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovei realių nuostolių atlyginimą (iš kelionės kainos atimdamas 760,00 Eur sumą, kaip atsakovės sutaupytas lėšas) nepagrįstai nesivadovavo nei organizuotos turistinės kelionės sutartimi, nei įstatymu (CK 6.750 straipsnio 2 dalis), dėl ko pablogino ieškovo padėtį. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos sprendė, jog yra pagrindas pirmosios instancijos sprendimą pakeisti dalyje dėl ieškovui grąžintinos sumos dydžio, kadangi šiuo atveju įvertinus sutarties nutraukimo mokesčio dydį (3 867,20 Eur) ir sutarties kainą (4 834,00 Eur), ieškovui grąžintina suma sudaro 966,80 Eur (4 834,00 Eur – 3 867,20 Eur). Taigi teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė, priteisiant ieškovui iš atsakovės 966,80 Eur grąžintiną sumą.