Naujienos

Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą dėl autorių teisių pažeidimo, iš dalies pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pateikė nuoseklų teisinį vertinimą dėl netinkamai taikytos citavimo išimties bei autorių turtinių teisių perleidimo sąlygų.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ginčo tekstai ir eskizai yra autorių teisių saugomi objektai, tačiau nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jų panaudojimas galėtų būti laikomas teisėtu citavimu. Teismas pabrėžė, kad citavimo išimtis negali būti taikoma, kai kūriniai perimami visa apimtimi ir naudojami komerciniame leidinyje, net jei nurodomas autorius ir šaltinis. Citavimo mastas turi būti vertinamas lyginant su originaliu kūriniu, o ne su nauju leidiniu, kuriame kūrinys panaudojamas.

Teismas aiškiai atskyrė šią bylą nuo situacijų, kai citavimas atliekamas informavimo, analizės ar kritikos tikslais. Nagrinėtame atvejyje tekstai buvo įtraukti kaip savarankiška leidinio dalis, o toks naudojimas neatitinka citavimo išimties esmės ir paskirties.

Vertindamas eskizų naudojimą, teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog materialių eskizų perdavimas galėtų reikšti leidimą juos naudoti. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad autorių turtinės teisės nėra perduodamos kartu su fiziniu kūrinio egzemplioriumi, jei nėra aiškios rašytinės sutarties. Nei dovanojimo faktas, nei liudytojų parodymai negali pakeisti įstatyme nustatyto reikalavimo dėl turtinių teisių perleidimo ar licencijavimo.

Sprendime taip pat pažymėta, kad šeiminiai ryšiai, kūrybos tęstinumo motyvai ar siekis įamžinti autoriaus atminimą savaime nesudaro teisinio pagrindo naudoti kūrinius. Teismas akcentavo, kad po autoriaus mirties sprendimus dėl kūrinių naudojimo priima paveldėtojas, o bet koks kūrinių naudojimas be jo sutikimo laikytinas neteisėtu.

Vilniaus apygardos teismas pabrėžė, kad autorių teisių išimtys turi būti aiškinamos siaurai, o komercinis kūrinių naudojimas reikalauja aiškaus teisinio pagrindo. Teismas atkreipė dėmesį, kad neturi būti remiamasi abstrakčiais argumentais apie kūrybos tęstinumą ar moralinius motyvus, tačiau kartu konstatavo, kad teisėtai perduotos teisės gali suteikti galimybę naudoti kūrinius komerciniais tikslais.