Naujienos

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai buvo pareikšti Raimondui Kurlianskiui, Eligijui Masiuliui, Vytautui Gapšiui, Šarūnui Gustainiui, Gintarui Steponavičiui, juridiniams asmenims – UAB koncernui „MG Baltic“, politinei partijai „Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis“, politinei partijai „Darbo partija“, priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

Teisėjų kolegija šį sprendimą priėmė nustačiusi, kad kaltinimas nepasitvirtino, veikos, nurodytos kaltinime, nebuvo padarytos.

Teisėjų kolegija sprendė, jog Eligijaus Masiulio pasisakymo laidoje organizavimas ar Raimondo Kurlianskio pokalbis su Antanu Guoga nebuvo kyšis Eligijui Masiuliui. Baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visuma patvirtino, kad 90 tūkst. eurų Raimondas Kurlianskis perdavė Eligijui Masiuliui ne kaip neteisėtą ar nepagrįstą atlygį, o turėdamas tikslą finansuoti šią politinę veiklą, tačiau tokio pobūdžio veika iki 2020 m. sausio 1 d. nebuvo kriminalizuota, o veikos nusikalstamumą nustatantis baudžiamasis įstatymas atgal negalioja. Taip pat sprendimą teisėjų kolegija priėmė nustačiusi, kad nuolaida partijos reklamai ir parama viešajai įstaigai kaltinime nepagrįstai įvardintos kyšiu Vytautui Gapšiui, parama viešajai įstaigai – kyšiu Šarūnui Gustainiui, Gintaras Steponavičius nesitarė su Raimondu Kurlianskiu dėl balsavimo kaltinime nurodomais klausimais, todėl jam kaltinimas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi nepasitvirtino.

Teisėjų kolegija darė išvadą, kad Seimo narių ir privataus asmens bendravimas, kurio turinys – privatų asmenį dominančio teisės akto priėmimas ar Seimo nario asmeninis balsavimas, ar įtaka kitiems, nesuderinamas su skaidraus sprendimų priėmimo standartu, tačiau kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, piktnaudžiavimo nusikaltimų sudėčių bylos įrodymai nepatvirtina, o pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Ikiteisminį tyrimą organizuojantys, jam vadovaujantys ir valstybinį kaltinimą palaikantys prokurorai sprendimą dėl baudžiamosios bylos perdavimo teismui privalo priimti tik įvertinę visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, juos tarpusavyje sugretinę, pašalinę tarp jų prieštaravimus. Apibendrinusi įrodymų vertinimą, teisėjų kolegija konstatavo, jog šiuo atveju teismui perduotoje byloje buvo aibė prieštaravimų, kurių pašalinimui teismas išnaudojo visas galimybes, kaltinimas buvo grindžiamas iš esmės vien kaltinamųjų pokalbių stenogramų ištraukomis, be kita ko, jas laisvai ir netiksliai interpretuojant. Nepaisant itin didelio skaičiaus liudytojų, rašytinės medžiagos, iš jų, taip pat ir kaltinamųjų parodymų analizės nebuvo pagrindo vertinti, jog duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtino duomenys, gauti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso numatytais veiksmais. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog vertinant įrodymus selektyviai, akcentuojant atskiras kaltinamųjų frazes, joms suteikiant norimą – kaltinančią, išimtinai nusikalstamą, prasmę, būtų pažeista pagrindinė įrodymų vertinimo taisyklė, draudžianti baudžiamojon atsakomybėn trauktino asmens kaltę grįsti prielaidomis.