Naujienos

Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą ir panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo tenkintas ieškovo reikalavimas dėl automobilio kainos sumažinimo paaiškėjus automobilio trūkumams, ir priėmė naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmetė.

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė sumažinti automobilio kainą iki 2 383,29 Eur ir priteisti iš atsakovo sumokėtos kainos skirtumą - 3 617,71 Eur, tai pat priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 3 384,71 Eur įsiskolinimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje atsakovo apeliacinį skundą tenkino, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2020 m. rugpjūčio 12 d. sudarė Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas nusipirko iš atsakovo automobilį Lexus GS 300 už 6 000 eurų. Prieš pirkimą buvo nustatyti tokie automobilio defektai: netinkamas priekinis kairės pusės žibinto tvirtinimas, netinkamas priekinio bamperio tvirtinimas, pažeistas galinis bamperis, priekinių ir galinių stabdžių korozija, galinių stabdžių suportai užstrigę, įtrūkusios priekinės stabilizatoriaus gumos, stringa priekinė AFS traukė, alyvos prasiskverbimas iš variklio skyriaus, variklio alyvos minimumas, rankinio stabdžio efektyvumas 10 proc., reikalingas ratų geometrijos reguliavimas, taip pat fiksuotos rūdys ant galinio kairio sparno, priekinio dešinio sparno, variklio dangčio. Ieškovas 2020 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į atsakovą, siūlydamas nutraukti sutartį ir grąžinti ieškovui automobilį bei nurodydamas, kad paaiškėjo neaptarti trūkumai: kėbulo dugno galinės dalies korozija, galinio amortizatoriaus tepalo prasiskverbimas, variklio tepalo suvartojimas. 2020 m. rugsėjo 28 d. elektroniniu laišku atsakovas atsisakė nutraukti sutartį ir nurodė ieškovui pretenzijas dėl nenustatytų defektų teikti apžiūrą atlikusiam subjektui.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.4311 straipsnis numato, jog motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje be kitų duomenų turi būti nurodyta apie transporto priemonės trūkumus, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231 patvirtinto Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo 2 punkte yra nurodyti automobilio trūkumai, kurie turi būti nurodyti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas.

Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė, jog automobilis turėjo paslėptą variklio defektą. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutiko. Byloje esantys duomenys patvirtino, jog ieškovas, prieš įsigydamas transporto priemonę iš atsakovo, ją patikrino autoservise. Kaip matyti iš šio automobilio patikrinimo akto, informacija, jog alyva skverbiasi iš variklio skyriaus, ieškovui buvo žinoma dar iki įsigyjant automobilį. Ieškovas, susipažinęs su šiais automobilio trūkumais nusprendė, jog atsakovo parduodamas automobilis jam tinka ir papildomai automobilio techninės būklės netikrino, alyvos tekėjimo iš variklio priežasčių nesiaiškino, t. y. ieškovui tiko transporto priemonė su nustatytu defektu - alyvos prasiskverbimu iš variklio skyriaus. Nors aplinkybę, kad ieškovo įrodinėjamo variklio defekto nebuvo galimybės nustatyti neišardžius variklio, patvirtino ir liudytoju apklaustas autoserviso darbuotojas, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas, sužinojęs automobilio trūkumus, būtų ėmęsis papildomų veiksmų, siekiant išsiaiškinti alyvos prasisunkimo ar minimalaus lygio priežastis, kas rodo, jog tokie automobilio trūkumai, jam žinomi iki automobilio įsigijimo, tiko.

Toks autoserviso įvardintas automobilio trūkumas rodo, jog transporto priemonės variklis turi defektą ir įsigijus tokį automobilį reikia aiškinti alyvos pratekėjimo iš variklio skyriaus priežastis ir jas šalinti. Kaip nustatyta byloje, ieškovas, įsigijęs transporto priemonę su tokiu defektu ir žinodamas apie jį, jokių automobilio variklio taisymo darbų neatliko, o toliau su automobiliu važinėjo (kaip nurodyta byloje, automobilis per mažiau nei keturis mėnesius nuo to momento, kai ieškovas jį įsigijo, iki variklio remonto darbų atlikimo nuvažiavo 2 726 km atstumą). Taigi, šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovas sąmoningai priėmė sprendimą įsigyti automobilį, žinodamas apie esantį variklio defektą, po įsigijimo nesiėmė jokių veiksmų dėl šio trūkumo pašalinimo, nesiaiškino jo kilimo priežasčių, todėl atsakovas negali būti laikomas atsakingu už tokį parduoto automobilio trūkumą.

Autoserviso patikrinimo akte buvo nurodyta, jog yra fiksuotas variklio alyvos minimumas, kas reiškia, jog po automobilio įsigijimo ieškovas turėjo suprasti, jog privalo papildyti variklio alyvos lygį. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas, po automobilio įsigijimo būtų šalinęs šiuos trūkumus, tai yra papildęs variklio alyvos lygį. Ieškovas elgėsi nerūpestingai ir po transporto priemonės įsigijimo, net ir žinodamas apie transporto priemonės trūkumus, ją toliau eksploatavo. Ieškovas beveik mėnesį laiko važinėjo su automobiliu, kuriame variklio alyvos lygis buvo minimalus, o alyva sunkėsi iš variklio. Kaip pagrįstai nurodo atsakovas, toks nerūpestingas ieškovo elgesys galėjo automobilio būklę ženkliai pabloginti, ypač įvertinus ir tai, kad automobilis buvo 12 metų senumo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovas atsakomybės už savo nerūpestingumą ir nepasirūpinimą įsigytos transporto priemonės technine būkle negali perkelti atsakovui, o atsakovas negali būti laikomas atsakingas už transporto priemonės techninės būklės pablogėjimą.