Naujienos

Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje ieškovas kreipėsi į teismą dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Ginčo byloje nebuvo, jog atsakovai pardavė jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus atsakovei UAB „Dominija“, tačiau ieškovas įrodinėjo, jog jis yra pirmumo teisę pirkti žemės sklypus turintis asmuo, todėl teismo prašė jam perkelti pirkėjo teises ir pareigas pagal pirkimo – pardavimo sutartį, pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento (ab initio) sudarytas žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis su kitais atsakovais byloje, bei taikyti restituciją.

Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad žemės ūkio paskirties žemės savininkas negali visiškai laisvai juo disponuoti – norėdamas parduoti nuosavybės teise turimą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, jis privalo per Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) pasiūlyti jį įsigyti pirmumo teisę turintiems asmenims, atitinkamai pirmumo teisę turinčių asmenų interesas įsigyti žemės ūkio paskirties žemę yra ginamas įstatymo. Antra, svarbu nustatyti pirmumo teisę turintį asmenį, t. y. tokį asmenį, kuris nuosavybės teise turi žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, ir toks asmuo, būdamas fizinis asmuo, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo (toliau – ŪŪĮ) nustatyta tvarka būtų įregistravęs ūkininko ūkį. Byloje duomenų, kad ieškovas jam priklausančiame žemės sklype vykdė žemės ūkio veiklą, ieškovas nepateikė, kai tuo tarpu Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – ŽŪPŽĮĮ) 5 straipsnyje įtvirtinta pirmumo teisė yra skirta užtikrinti žemės ūkio veiklos plėtimą. VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ pažyma apie ūkininko ūkį patvirtino, kad ieškovas Ūkininkų ūkių registre niekada nebuvo įregistravęs ūkininko ūkio, taip pat niekada nebuvo ūkininko partneris, kurio statusą reglamentuoja ŪŪĮ. Tokiu būdu, teismas sprendė, kad ieškovas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nustatytų asmeniui, kuris turi pirmumo teisę įsigyti besiribojantį žemės ūkio paskirties žemės sklypą.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog žemės sklypų pardavimo procedūra buvo vykdoma jos nepažeidžiant ir sudarant visas galimybes ieškovui pateikti sutikimą dėl žemės sklypų įsigijimo, jeigu tokią teisę jis būtų turėjęs. Tokiu būdu teismas ieškovo reikalavimus perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas, kylančias iš pirkimo – pardavimo sutarties, bei pripažinti naujų žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis negaliojančiomis, laikė nepagrįstais, atkreipiant dėmesį į tai, kad dalimi ieškovo prašomų pripažinti negaliojančiomis sutarčių buvo perleisti žemės sklypai, kurie nesiribojo su ieškovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu.