Naujienos

Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje apeliacine tvarka sprendė ginčą dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių atstovavimą (tariamą atstovavimą), bei sandorio, sudaryto viršijant įgaliojimus, patvirtinimą.

2021 m. birželio mėn. tarp ieškovės (paslaugos teikėjos) UAB „Kapitalo ekspertai“  ir jos klientės atsakovės M. M., atstovaujamos trečiojo asmens V. S. (pagal atsakovės išduotą įgaliojimą), buvo pasirašyta Tarpininkavimo paslaugų sutartis, kuria susitarta, jog paslaugos teikėja ieškovė tarpininkaus parduodant sutartyje nurodytą turtą – žemės sklypus Vilniaus rajone. 2021 m. liepos mėnesio viduryje trečiasis asmuo V. S. informavo atsakovę, jog surado atsakovei M. M. priklausančių žemės sklypų pirkėją ir sutarė dėl sklypų pardavimo už 95 000 Eur, taip pat pranešė, jog gavo iš pirkėjos 5 000 Eur avansinį mokėjimą ir paaiškino, jog artimiausiomis dienomis atsakovė privalės vykti pas nekilnojamojo turto brokerio nurodytą notarą sudaryti sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių. Atsakovė pareiškė trečiajam asmeniui V. S., jog ketino parduoti nurodytus žemės sklypus už ne mažesnę nei 100 000 Eur kainą ir bandė derėtis su pirkėja. Pirkėja nesutiko už sklypus sumokėti 100 000 Eur. Atsakovės teigimu, nenorėdama patirti nuostolių, ji buvo priversta parduoti sklypus už 95 000 Eur. 2021 m. rugsėjo 6 d. atsakovė M. M. kreipėsi į ieškovę, nurodydama, kad nebuvo davusi įgaliojimo savo žentui, trečiajam asmeniui V. S., parduoti jai priklausančių žemės sklypų ir apie tokio įgaliojimo nebuvimą ieškovės darbuotojams buvo žinoma, todėl ji nesutinka sumokėti ieškovės reikalaujamos 6 500 Eur sumos už tarpininkavimo paslaugas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė buvo suteikusi įgaliojimus trečiajam asmeniui nuspręsti, kokiu būdu (su tarpininko pagalba ar be), kada ir už kokią kainą parduoti žemės sklypus, t. y. kad atsakovės interesas būtų buvęs parduoti žemės sklypus būtent tokiomis sąlygomis, kokios nurodytos ginčo sutartyje. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė, veikdama kaip verslininkė ir profesionalė sandorių sudarymo srityje, iš jai trečiojo asmens pateikto įgaliojimo turinio turėjo ir galėjo suprasti, kad šis įgaliojimas nesuteikia teisės trečiajam asmeniui pasirašyti tarpininkavimo paslaugų sutarties. Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti, kad Tarpininkavimo paslaugų sutartis buvo sudaryta atsakovės interesais, nes ieškovė, nekontaktuodama su atsakove, negalėjo žinoti, kokie yra atsakovės interesai, t. y. už kokią kainą, naudojantis tarpininko paslaugomis ar jomis nesinaudojant, atsakovė nori parduoti turtą.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija 2023 m. kovo 7 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovės UAB „Kapitalo ekspertai“ ieškinį patenkino ir priteisė jai iš atsakovės 6 500 Eur.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.133 straipsnio 2 dalies nuostatas numanomo atstovavimo atveju, jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą trečiajam asmeniui protingai manyti ir sąžiningai tikėti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, t. y. sukuria šiam civilinių teisių ir pareigų. Ieškovė suprato, kad trečiasis asmuo neturi teisės sudaryti žemės sklypų pardavimo sutarties, tačiau tokia sutartis ir nebuvo sudaryta. Ieškovė trečiajam asmeniui, kurį laikė tinkamai įgaliotu atsakovės atstovu, parašė, jog: „šitas įgaliojimas pardavimo neapima, bet sakykime, kad tai, ką darysiu irgi atitinka savininko interesus, tad paruošiu sutartį jos vardu, o jūs galėsite pasirašyti.“ Į šį ieškovės laišką trečiasis asmuo niekaip nesureagavo ir nepaneigė ieškovės supratimo, kad jis yra įgaliotas pasirašyti Sutartį. Trečiasis asmuo savo elgesiu ieškovei leido pagrįstai manyti, kad ieškovė sudarė Sutartį su savo įgaliojimų neviršijančiu atstovu. Tokiu atveju ieškovė neturėjo derinti sutarties pasirašymo su atsakove tiesiogiai.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.133 straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. Atstovaujamasis sandorį gali patvirtinti raštu, žodžiu, konkliudentiniais veiksmais. Jeigu  sandorio šalis sandorį visiškai ar iš dalies įvykdė, tai preziumuojama, kad ji sandorį patvirtino. Sandorio patvirtinimas laikomas vienašaliu sandoriu, atsisakyti nuo sandorio patvirtinimo negalima. Sandorio patvirtinimo prezumpcija gali būti nuginčyta.

Teisėjų kolegija nustatė, kad žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta su ieškovės surastais pirkėjais, t. y. yra pagrindas preziumuoti, kad atsakovė priėmė paslaugas pagal Tarpininkavimo sutartį, tokiu būdu Tarpininkavimo sutartis buvo šalių įvykdyta. Byloje nėra įrodymų, kad iki sklypų pirkėjų atsiradimo atsakovė kokiu nors būdu išreiškė valią parduoti 5 žemės sklypus už 100 000 Eur. Tik po to, kai 2021 m. liepos mėn. buvo surasti pirkėjai, atsakovės ir trečiojo asmens V. S. paaiškinimų duomenimis, tarp jų kilo konfliktas dėl netinkamai nurodytos žemės sklypų kainos. Bylos faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad atsakovė sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, norėdama išvengti dar didesnių nuostolių. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė paaiškino, kad iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atsakovė susitiko su žemės sklypų pirkėja, bandė derėtis dėl parduodamų sklypų kainos, tačiau pirkėja nesutiko padidinti kainos iki 100 000 Eur ir pasakė, kad reikės grąžinti dvigubai didesnę sumą, jeigu neparduos sklypo už brokerio skelbime nurodytą kainą. Sklypų pirkėja, teisme apklausta kaip liudytoja, nepatvirtino, kad reikalavo grąžinti dvigubą avanso sumą tuo atveju, jeigu atsakovė nesutiktų parduoti sklypus už 95 000 Eur, liudytoja paaiškino, kad tokiu atveju ji būtų atsisakiusi nuo sandorio.

Teisėjų kolegija sprendė, kad preliminari sutartis dėl žemės sklypų pirkimo-pardavimo šalių pasirašyta nebuvo, įsipareigojimų sudaryti sutartį brokerio skelbime nurodytomis sąlygomis šalys neturėjo, o tai reiškia, kad atsakovė galėjo atsisakyti sudaryti sutartį su ieškovės surastais pirkėjais bei grąžinti jiems avansą; objektyvių kliūčių atsisakyti nuo sandorio byloje nenustatyta.

Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovė, sudariusi su ieškovės surastais pirkėjais žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, pasinaudojo ieškovės paslaugų rezultatu, tokiu būdu patvirtino, kad pirkėjų pasiūlyta kaina ją tenkino bei patvirtino paslaugų pagal 2021 m. birželio mėn. Tarpininkavimo sutartį gavimą. Teismas konstatavo, kad atsakovė privalo sumokėti už suteiktas paslaugas pagal Tarpininkavimo sutartis už parduotus žemės sklypus 6 500 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.133 straipsnio 6 dalis).