Naujienos

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartimi apeliacine tvarka buvo išnagrinėta civilinė byla pagal fizinio asmens – ieškovės ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

Ginčas byloje kilo dėl ieškovės administracinio nusižengimo byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo civilinio proceso tvarka. Šiuo atveju ieškovė, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nutarimu administracinio nusižengimo byloje buvo nubausta 100 eurų bauda už žemės sklypo naudojimo tvarkos pažeidimus. Nesutikdama su priimtu nutarimu ieškovė jį apskundė. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje skundą tenkino ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, tačiau netenkino ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodydamas, kad tokio pobūdžio klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovės 700 eurų turtinės žalos, kurią sudaro patirtų bylinėjimosi išlaidų suma, atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino ir priteisė ieškovės naudai iš atsakovės 700 eurų turtinės žalos atlyginimui. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė apeliacinį skundą.

Atsakovė laikėsi pozicijos, kad advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. Be to, ieškovės prašomų atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų nagrinėjimas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 666 straipsnyje ir subsidiariai taikytinose Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normose. Dėl to, atsakovės nuomone, įstatymuose nėra spragos ir nėra pagrindo pripažinti, kad teisės į procesinių išlaidų kompensavimą gynimo būdas turėtų būti dubliuojamas suteikiant galimybę pakartotinai (ar pasirinktinai) prašyti šių išlaidų atlyginimo bendrosios kompetencijos teisme vadovaujantis ANK 666 straipsniu ir administraciniame teisme vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsniu.

Šiuo atveju, pažymėtina, kad tiek ANK, tiek BPK nenumato išteisintojo išlaidų, patirtų pačiam savo nuožiūra pasikviesto (pasirinkto) gynėjo advokato, atlyginimo (apmokėjimo) klausimo. Tokias išlaidas advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, kaip tai numatyta BPK 106 straipsnio 1 dalyje, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė gynėją ginti jo teises ir teisėtus interesus baudžiamajame procese. Taigi ieškovei administracinio nusižengimo byloje patirtos advokato atstovavimo išlaidos negalėjo būti priteistos.

Visgi apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, šiuo atveju konstatavo, kad ieškovės patirtos advokato išlaidos, kurios negalėjo būti atlygintos kitų proceso įstatymų pagrindu, vertintinos kaip ieškovės tiesioginiai nuostoliai dėl atsakovės inicijuoto administracinio nusižengimo. Ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime pagrįstai nustatė, kad atsakovė aplaidžiai atliko savo tarnybines funkcijas ir nepagrįstai surašė administracinio pažeidimo (nusižengimo) nutarimą, todėl atsakovės neteisėti veiksmai buvo priežastis žalai atsirasti, kadangi atsakovė, nesutikdama su priimtu nutarimu, pagrįstai nusprendė ginti savo teises teisme.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingas bylos aplinkybių vertinimas būtų nesuderinamas su asmens teise kreiptis į teismą teisminės gynybos bei kitomis pamatinėmis žmogaus teisėmis.

Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutiko su atsakovės apeliacinio skundo motyvais, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinio nusižengimo bylose tvarka nėra aiškiai reglamentuota ir teismų praktika tiek bendrosios kompetencijos, tiek administracinių teismų nagrinėjamose bylose šiuo klausimu išsiskiria, tačiau rėmėsi 2020 m. gegužės 19 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendime byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą (peticijų Nr. 73579/17 ir Nr. 14620/18) dėl teisės į veiksmingą teisminę gynybą įgyvendinimo pateiktais išaiškinimais. Pagal tai, teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs atsakovės klaidą ir priteisęs ieškovei turtinės žalos atlyginimą, kuris susidarė dėl atsakovės inicijuoto administracinio nusižengimo proceso, užtikrino, kad ieškovė nebūtų palikta nepalankioje padėtyje ir kad atsakovės klaida nebūtų taisoma ieškovės sąskaita. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingas aplinkybių vertinimas reikštų tai, kad ieškovė atsidurtų blogesnėje padėtyje nei prieš bylinėjimąsi, nors formaliai teismo procesas baigėsi priimant ieškovės naudai palankų nutarimą. Taigi, ieškovės dėl bylinėjimosi išlaidų patirta našta būtų net kelis kartus didesnė už atsakovės pritaikytą nuobaudą ir galėtų reikšti teisės kreiptis į teismą apribojimą.

Papildomai pažymėtina, kad po šios bylos išnagrinėjimo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KT45-A-N3/2021 „Dėl išlaidų advokatui atlyginimo asmeniui, nepadariusiam teisės pažeidimo“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 3021 straipsnis tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui ir kad BPK 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.