Naujienos

Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 20 d. paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje buvęs Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktorius Gediminas Pridotkas buvo kaltinamas dėl kyšininkavimo, pinigų plovimo, neteisėto praturtėjimo, dokumentų klastojimo ir apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo.

Byloje kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, o kaltinamojo parodymus patvirtino bylos medžiagoje esančių įrodymų visuma. Buvęs Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktorius dėl visų jam pareikštų kaltinimų pripažintas kaltu dėl to, kad panaudodamas jo paties ir sutuoktinės, įsteigtą juridinį asmenį, taip pat kitas 15 susijusių įmonių, iš fizinių asmenų priėmė kyšius už palankumą ateityje instituto vykdomuose viešuosiuose pirkimuose, legalizavo nusikalstamu būdu įgytas lėšas, neteisėtai praturtėjo, suklastojo dokumentus ir juos panaudojimo, apgaulingai organizavo ir tvarkė finansinę apskaitą. Teismas konstatavo, jog iš kyšininkavimo, neteisėto praturtėjimo ir nusikalstamu būdu legalizuoto turto iš viso buvo gautas turtas už 296 871 eurų.

Teismas, skirdamas bausmę bei atsižvelgęs į kaltinamąjį ir jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes, t. y. kad jis teisiamas pirmą kartą, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi ir padėjo atskleisti dalį veikų, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, sprendė, kad už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 216 straipsnio 1 dalyje, 189¹ straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą kaltinamajam gali būti paskirta švelniausia šių straipsnių sankcijose numatyta bausmės rūšis – bauda. Tuo tarpu už dviejų sunkų nusikaltimų, numatytų BK 225 straipsnio 3 dalyje padarymą skirtina tik laisvės atėmimo bausmė. Teismas, įvertinęs bausmei indivilizuoti reikšmingų aplinkybių visumą, už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyrė kaltinamajam bausmes ir jas subendrinęs nusprendė, kad kaltinamajam skirtina trejų metų laisvės atėmimo bausmė ir 27 tūkst. eurų dydžio bauda. Be to, laikydamasis BK 641 straipsnio reikalavimų ir atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis prisipažino, o byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, teismas privalėjo paskirtas bausmes sumažinti vienu trečdaliu. Teismas kaltinamajam paskyrė galutinę dvejų metų laisvės atėmimo bausmę ir 18 tūkst. eurų dydžio baudą.

Kartu su bausme teismas kaltinamajam paskyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones – turto konfiskavimą ir teisės dirbti valstybės tarnyboje uždraudimą penkeriems metams. Teismas pažymėjo, kad nors kaltinamasis nusikalstamu būdu legalizavo 296 871 eurą, tačiau teismas nusprendė iš kaltinamojo išieškoti 275 774,32 eurų konfiskuotino turto vertę, kadangi būtent tokią realia naudą jis gavo padaręs nusikalstamas veikas. Teismas nutarė iš kaltinamojo neišieškoti 21 096, 68 eurų, kadangi kaltinamasis, legalizuodamas nusikalstamu būdu gautus pinigus, valstybei sumokėjo tokio dydžio pridėtinės vertės mokestį. Taip pat, teismas pažymėjo, kad kaltinamasis 296 871 eurų sumą yra įmokėjęs į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą, todėl nusprendė šiai sumai taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, ši suma bus nukreipta nuosprendžio dalies dėl 275 774,32 eurų turo konfiskavimo įvykdymui, t. y. nuosprendis bus įvykdytas realiai.

Šis Vilniaus apygardos teismo nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui.