Naujienos

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB koncerno „MG Baltic“ ieškinį atsakovui V. B. dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais juridinio asmens dalykinę reputaciją bei neturtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundą, 2021 m. sausio 19 d. nutartimi nutarė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ieškovas UAB koncernas „MG Baltic“ teismui pateikė ieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydamas pripažinti atsakovo V. B. paskleistus duomenis, kad „MG Baltic“ veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės požymius ir koncernas padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalą, neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais ieškovo dalykinę reputaciją. Taip pat ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 20 tūkst. eurų neturtinės žalos, kuri buvo padaryta neatitinkančių tikrovės ir pažeidžiančių ieškovo dalykinę reputaciją duomenų paskleidimu, atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad yra pagrindas pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nes neanalizavo ir nevertino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimo išvados ir aplinkybių, ar ši išvada galėjo būti pakankamu faktiniu pagrindu atsakovo išsakytai nuomonei susiformuoti.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog nuomonei susiformuoti faktinį pagrindą turėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto parlamentinio tyrimo išvada (komiteto posėdyje patvirtinta 2018 m. gegužės 30 d., Seime pritarta 2018 m. birželio 5 d.), su kurios duomenimis atsakovas, kaip Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, turėjo pareigą supažindinti visuomenę. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimo išvada parengta, atsižvelgiant į Valstybės saugumo departamento 2018 m. kovo 9 d. pažymą, kurioje pateikti duomenys apie ieškovo ar jo valdomų įmonių gautas pajamas ir užsakymus iš valstybės institucijų, įstaigų, Specialiųjų tyrimų tarnybos 2018 m. balandžio 16 d. raštą ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2018 m. vasario 20 d. raštą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo tirti, ar atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą vadovautis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto parlamentinio tyrimo išvada, suformuojant nuomonę apie ieškovą ir ją paskelbiant viešai, o nustatęs, jog atsakovo nuomonė apie ieškovą susiformavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto parlamentinio tyrimo išvados pagrindu – spręsti, ar tokia nuomonė buvo sąžiningai paskelbta viešai, t. y. ar atsakovas, kaip Seimo narys ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, turėjo teisę tokią informaciją, gautą, vykdant savo tarnybines funkcijas, paskelbti viešai, kokiais tikslais ir pan.

Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir nustačius, jog atsakovo nuomonės faktinis pagrindas buvo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto parlamentinio tyrimo išvada, turėjo būti tiriama, ar visuomenės supažindinimas su tyrimo išvadomis buvo tinkamas, ar visuomenei buvo sudaryta galimybė įvertinti tokios nuomonės faktinį pagrindą.

Pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių visiškai netyrė, nors atsakovas nuosekliai laikėsi pozicijos, jog jo nuomonė buvo paskleista, siekiant informuoti visuomenę apie Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto parlamentinio tyrimo išvadas. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto parlamentinio tyrimo išvados, jos supažindinimo su visuomene tinkamumo analizė nagrinėjamu atveju yra teisiškai reikšminga, kadangi atsakovas ginčo teiginių paskleidimo metu buvo Seimo narys ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.

Teisėjų kolegija sprendė, kad, neištyrus ir neįvertinus Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto parlamentinio tyrimo išvados, kaip atsakovo nurodomos nuomonės susidarymo faktinio pagrindo, atsakovo atlikto visuomenės supažindinimo su tyrimo išvadomis tinkamumo, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, tik ištyrus ir įvertinus Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto parlamentinio tyrimo išvadą, kaip atsakovo nurodomos nuomonės susidarymo faktinį pagrindą, atsakovo atlikto visuomenės supažindinimo su tyrimo išvadomis tinkamumą, gali būti sprendžiama dėl atsakovo sąžiningumo, paskleidžiant nuomonę, teisės į saviraiškos laisvę ir asmens reputacijos gerbimą, teisingos pusiausvyros ir atitinkamai ieškinio reikalavimų pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismas priėjo prie išvados, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, taip pat netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atsakomybę dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo, paskleidus nuomonę, todėl byla buvo išnagrinėta, neatskleidus jos esmės.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl 2018 m. birželio 5 d. Seimo nutarimu pritartos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto parlamentinio tyrimo išvados, kaip atsakovo nurodomos nuomonės susidarymo faktinio pagrindo, atsakovo atlikto visuomenės supažindinimo su tyrimo išvadomis tinkamumo, sąžiningumo, tikslų, šalių statuso visuomenėje ir pan.

Kadangi skundžiamas sprendimas priimtas, nenustačius ir neįvertinus visų bylai teisingai išspręsti turinčių reikšmės aplinkybių, teisėjų kolegija sprendė, kad dėl naujai tirtinų aplinkybių ir įrodymų apimties ir pobūdžio yra pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, ir tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme. Nustatytas bylos esmės neatskleidimas, kaip procesinės teisės normų pažeidimas, siekiant neriboti byloje dalyvaujančių asmenų teisės į apeliaciją dėl bylos nagrinėjimo visa apimtimi naujais aspektais, negali būti pašalintas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bylos esmės neatskleidimo naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas privalo atsižvelgti tiek į šioje byloje, tiek į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartyje nurodytus išaiškinimus.

Apeliacinės instancijos teismas nevertino kitų argumentų ir nesprendė ieškovo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, atsakovo prašymo skirti baudą bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nes skundžiamas sprendimas naikinamas pilna apimtimi, ir tik pašalinus teismo nurodytus pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstini byloje pareikšti reikalavimai ir prašymai.