Veiklos sritys

Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pabrėžia, kad pagal Konstituciją bendrosios kompetencijos teismų sistemą, kaip institucijų sistemą, sudaro keturių grandžių teismai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti ir bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos, kaip bylų teisminio nagrinėjimo procesinių pakopų sistemos, pagrindai.

Iš aukščiausios teisinės galios dokumento – Konstitucijos kylanti bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema numato, kad bet kurį pirmosios instancijos bendrosios kompetencijos teismo baigiamąjį aktą turi būti galima nustatyta tvarka apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismui. Bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas.

Apygardos teismai yra ne tik pirmoji instancija, kuri nagrinėja baudžiamąsias ir civilines bylas, įstatymo priskirtas jo kompetencijai, bet ir apeliacinė instancija apylinkių teismų nuosprendžiams, sprendimams ir nutartims. Apygardos teismo pirmininkas įstatymų nustatyta tvarka organizuoja ir kontroliuoja jo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų ir teisėjų administracinę veiklą.

Apygardos teisme pirmąja instancija nagrinėjamos baudžiamosios bylos, kurios šiam teismui priskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 225 straipsnį. Tai bylos, kuriose asmenys kaltinami padarę sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, išskyrus bylas, kuriose asmenys kaltinami padarę nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 150 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 178 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 182 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio
1 ir 2 dalyse, taip pat bylos, kuriose kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo Respublikos Prezidentu, Seimo ar Vyriausybės nariais, Konstitucinio Teismo teisėjais, teisėjais ar prokurorais. Apygardos teismas taip pat turi teisę priimti savo žinion kiekvieną baudžiamąją bylą, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui.

Pirmąja instancija nagrinėjamos civilinės bylos, kurios apygardos teismui priskirtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 27 straipsniu. Tai civilinės bylos, kuriose ieškinio suma didesnė kaip šimtas tūkstančių eurų (išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo), dėl autorinių neturtinių teisinių santykių, civilinių viešo konkurso teisinių santykių, bankroto ir restruktūrizavimo (išskyrus bylas dėl fizinių asmenų bankroto), kurių viena šalis yra užsienio valstybė, pagal ieškinius dėl priverstinio akcijų (dalių, pajų) pardavimo, juridinio asmens veiklos tyrimo, turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimo, taip pat kitos civilinės bylos, kurias pagal įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 28 straipsnyje numatytos bylų kategorijos, kurias nagrinėja tik Vilniaus apygardos teismas. Tai bylos dėl ginčų, numatytų Lietuvos Respublikos patentų įstatyme, Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatyme, įvaikinimo pagal Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, užsienio valstybių piliečių, asmenų be pilietybės prašymus įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, taip pat pagal asmenų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, pareiškimus įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį užsienio valstybėje bei kitos bylos, kurias pagal galiojančius įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja tik Vilniaus apygardos teismas.