DUK

Paprastai bylas pirmosios instancijos teismas nagrinėja teismo posėdžiuose. Siekiant nustatyti tiesą ir gauti kuo daugiau informacijos apie byloje sprendžiamus klausimus į teismo posėdžius visuomet šaukiami visi su byla susiję asmenys. Visų pirma, į posėdžius kviečiami tiesiogiai su byla susiję asmenys – ieškovai, atsakovai ir tretieji asmenys (civilinėse bylose), pareiškėjai, atsakovai ir tretieji suinteresuoti asmenys (administracinėse bylose), kaltinamieji ir nukentėjusieji (baudžiamosiose bylose) bei administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys ir nukentėjusieji (administracinių nusižengimų bylose). Taip pat visų rūšių bylose gali būti kviečiami liudytojai – asmenys, kurie turi tam tikrų žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės nagrinėjant bylą ir priimant teisingą teismo procesinį sprendimą. Posėdžio metu visi šie asmenys duoda paaiškinimus, kuriuos išklausęs ir įvertinęs kitus byloje esančius įrodymus teismas išsprendžia bylą.

Jeigu gavote šaukimą liudyti teisme, privalote į teismą atvykti šaukime nurodytu laiku. Šaukime taip pat nurodomos pagrindinės Jūsų teisės ir pareigos. Už neatvykimą jums gali būti paskirta bauda, taip pat teismas gali nuspręsti įpareigoti policijos pareigūnus Jus atvesdinti. Jeigu dėl itin svarbių priežasčių nurodytu laiku negalite atvykti į teismą (pvz., sergate), turėtumėte iš anksto apie tai raštu informuoti teismą. Tokiu atveju teismas gali nuspręsti, kad Jūs galite liudyti kitą dieną arba išskirtiniais atvejais galite būti apklausiamas  Jūsų buvimo vietoje.

Jei gavote teismo šaukimą į teismą, atvykti privalote.  Neatvykti galima tik dėl svarbios, rimtos priežasties. Visais atvejais turėtumėte informuoti teismą apie negalėjimą atvykti ir nurodyti neatvykimo priežastis. Taip pat galite prašyti, kad teismas civilinę bylą nagrinėtų Jums nedalyvaujant, remdamasis Jūsų procesiniuose dokumentuose išdėstytais paaiškinimais. Teismo siunčiamuose dokumentuose visada yra nurodomas kontaktinis telefonas, todėl galima juo paskambinus informuoti apie Jūsų neatvykimą, gauti informaciją, ką turėtumėte daryti. Priešingu atveju, neinformavus teismo, civilinė byla gali būti išnagrinėta Jums nedalyvaujant, neišklausius Jūsų pozicijos bei argumentų ir, esant įstatyme numatytiems pagrindams, priimtas sprendimas už akių. Jei esate ieškovas byloje ir be svarbių priežasčių neatvyksite į teismą, neinformuosite, teismas paliks ieškinį nenagrinėtą. Jei susiklosto situacija, kai tikrai negalite grįžti iš užsienio į teismo posėdį, o vis tiek norite būti išklausytas, savo teises įgyvendinti galite per atstovą – advokatą ar advokato padėjėją, kuris atstovaus Jūsų interesus teisme.

Iš teismo yra siunčiami tik svarbūs ir su Jūsų teisėmis bei pareigomis susiję dokumentai, todėl tikrai nereikėtų vengti ir bijoti jų priimti. Teismas asmenims siunčia kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesinius dokumentus, savo priimtus procesinius sprendimus – sprendimus, nutartis, teismo šaukimus, pranešimus, kuriuose gali būti Jums svarbi informacija apie prasidėjusį teisminį procesą, Jums teismo skirti įpareigojimai, šaukimas atvykti į teismo posėdį. Visus paminėtus dokumentus teismas asmenims siunčia jų gyvenamosios vietos adresu, todėl jie gali būti įteikiami ir kartu su adresatu gyvenantiems šeimos nariams. Todėl visais atvejais rekomenduotina priimti Jums ar artimam asmeniui siunčiamus iš teismo dokumentus, nes atsisakymas priimti procesinį dokumentą arba pasirašyti dėl jo gavimo bus prilyginamas procesinio dokumento įteikimui.

Dažniausiai teismo posėdis trunka keletą valandų. Teismas rūpinasi, kad byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką ir nebūtų ilginamas bylos nagrinėjimas.

Pagal įstatymą kiekvienas šaukiamas kaip liudytojas asmuo privalo atvykti į teismą ir duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie aplinkybes, turinčias reikšmės išspręsti bylai. Jeigu šaukiamas liudytojas be svarbios priežasties neatvyko į teismo posėdį civilinėje byloje, jam gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda. Be to, liudytojas teismo nutartimi gali būti atvesdinamas policijos.

Svarbiausias liudytojo vaidmuo – padėti nustatyti tiesą byloje. Teismo proceso metu turėsite neskubėdamas ir kuo tiksliau prisiminti aplinkybes, taip pat aiškiai, pakankamai garsiai teikti atsakymus ir paaiškinimus, susijusius su teismo nagrinėjama byla (apie nusikalstamą veiką, administracinį teisės pažeidimą ar byloje sprendžiamą ginčą). Liudytojų parodymai yra labai svarbūs teismui nagrinėjant bylas. Nuo jų priklauso byloje nustatomos aplinkybės ir teisingumas.

Jūs galite būti teismo apklausiamas savo buvimo vietoje, jeigu teismo šaukiamas dėl ligos, senatvės, neįgalumo ar kitų teismo pripažintų svarbiomis priežasčių negalite atvykti, o dalyvaujantis byloje asmuo, kurio iniciatyva Jūs esate kviečiamas, negali užtikrinti Jūsų atvykimo.

Svarbu paminėti, kad, jei esate kviečiamas liudyti, vadinasi, Jūsų parodymai gali būti labai svarbūs, siekiant nustatyti tiesą byloje. Todėl net jei ir nieko neatsimenate, teismo posėdyje, į kurį esate šaukiamas, dalyvauti privalote ir duoti teisingus parodymus. Jei apie įvykį nieko nepamenate, tai turėtumėte nurodyti teismo posėdžio metu, davęs priesaiką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatyme numatyta atsakomybė tik už melagingų parodymų davimą, bet ne už tai, kad liudytojas įvykio aplinkybių nebeatsimena.

Paaiškinimų teikimo tvarka teismo posėdyje priklauso nuo bylos rūšies. Civilinėse bylose paprastai pirmiausia kalba ieškovas, po jo – atsakovas, o galiausiai – tretieji asmenys. Baudžiamosiose bylose pirmas kalba prokuroras, jis pateikia kaltinimą, po jo paprastai savo paaiškinimus duoda kaltinamasis, paskui – nukentėjusysis. Administracinių teisės pažeidimų bylose pirmas paaiškinimus teikia administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o po jo – nukentėjusysis. Visi liudytojai paaiškinimus duoda po pirmiau nurodytų bylos dalyvių. Liudytojai kviečiami teismo numatytu eiliškumu, tad laukite, kol būsite pakviestas liudyti. Jeigu nesate nukentėjusysis baudžiamojoje byloje, lauksite už teismo posėdžio salės durų. Atėjus Jūsų eilei liudyti, posėdžių sekretorius pakvies įeiti į salę. Kai būsite apklaustas, turėsite likti salėje iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Teismas Jūsų prašymu, išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali leisti Jums išeiti iš teismo posėdžio salės ir anksčiau, nei bus baigtas bylos nagrinėjimas.

Pagal bendrą taisyklę, pirmiausia, procesiniai dokumentai yra siunčiami asmens gyvenamosios vietos adresu. Tik tais atvejais, kai asmuo jo gyvenamojoje vietoje nerandamas, teismas procesinius dokumentus asmeniui siunčia per jo darbovietę.

Metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojama procesinio termino eiga prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia (sekanti diena po procesinių dokumentų įteikimo adresatui). Tais atvejais, kai paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena. Procesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, turi būti atliekamas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių. Tačiau, jeigu veiksmas turi būti atliktas teisme, tai terminas pasibaigia nustatytu teismo darbo dienos pabaigos metu. Jeigu skundas, dokumentai ar pinigai įteikti paštui iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, terminas nelaikomas praleistu.

Išieškotojui vykdomasis raštas išduodamas pasirašytinai arba išsiunčiamas registruotąja pašto siunta. Apie vykdomojo rašto išdavimą pažymima byloje.

Teismo paskirtos baudos yra mokamos ne teismui, o valstybei į atitinkamą Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą mokamos į Teisingumo ministerijos sąskaitą.

Paprastai teismo procesiniame dokumente, kuriuo asmeniui paskirta bauda, yra nurodoma, kam ir į kokią sąskaitą turi būti pervedamos lėšos. Jei pasitaiko atvejų, kai ši informacija nenurodyta, ją galima rasti teismo interneto tinklalapyje.

Paprastai teismo posėdis yra viešas, todėl stebėti teismo posėdį gali visi vyresni nei šešiolikos metų asmenys. Jaunesni kaip šešiolikos metų asmenys teismo posėdyje gali būti tik jei jie yra dalyvaujantys byloje asmenys arba liudytojai.

Taip, visi dalyvaujantys byloje asmenys, taip pat kiti proceso dalyviai į teismą kreipiasi ir savo parodymus bei paaiškinimus duoda stovėdami. Jeigu kuris nors iš dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų proceso dalyvių yra ligotas arba yra kitų rimtų priežasčių, parodymai ar paaiškinimai teismui leidus gali būti duodami sėdint.

Teismo posėdis kiekvienoje byloje vyksta nepertraukiamai. Išimtiniais atvejais gali būti skelbiama pertrauka, kuri negali būti ilgesnė kaip penkios darbo dienos. Ši pertrauka gali būti skiriama tik siekiant užtikrinti teismui ir dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę pailsėti dėl užsitęsusio bylos nagrinėjimo, suteikti galimybę operatyviai surinkti trūkstamus byloje įrodymus ir taip užtikrinti kuo greitesnį bylos išnagrinėjimą.

Liudytojams, ekspertams ir vertėjams atlyginamos jų turėtos su atvykimu į teismą susijusios (važiavimo bei gyvenamosios patalpos nuomos) išlaidos. Kitiems proceso dalyviams (pavyzdžiui, ieškovui, atsakovui) atvykimo į teismą  išlaidos, kaip ir kitos bylinėjimosi išlaidos, gali būti priteisiamos iš priešingos šalies ,priklausomai nuo bylos išnagrinėjimo rezultato. Civilinėje byloje liudytojo ar eksperto turėtos išlaidos apmokamos bylos dalyvio, kuris prašė kviesti jį į teismo posėdį, lėšomis. Vertėjams už vertimą priklausančias sumas teismas išmoka iš tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Norėdami gauti išlaidų atlyginimą, turėtumėte teismui pateikti prašymą ir pridėti išlaidas patvirtinančius įrodymus.

Bylos šalys gali susipažinti su civilinės bylos teismo posėdžio garso įrašu ir gauti jo kopijas.

Teismo priteistos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mokamos į viena iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662.

Apeliacine tvarka gali būti skundžiami visi pirmosios instancijos teismo sprendimai, kuriais teismas išsprendžia ginčą iš esmės. Tokiu atveju asmuo turi teisę paduoti apeliacinį skundą. Kiti pirmosios instancijos teismo priimti procesiniai dokumentai gali būti skundžiami ne pateikiant apeliacinį skundą, bet kitais proceso įstatyme numatytais būdais. Pavyzdžiui, jei pirmosios instancijos teismas priima preliminarų sprendimą arba teismo įsakymą, tokie dokumentai apeliacine tvarka nėra skundžiami, tačiau dėl jų galima pareikšti prieštaravimus pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis išsprendžiami atskiri klausimai, tačiau kuriomis byla neišsprendžiama iš esmės, gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais, jei tokia galimybė numatyta proceso įstatyme arba jei tokia nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai.

Apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Atskirasis skundas gali būti paduotas per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos, o jei nutartis priimta šalims nedalyvaujant – per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos. Apeliacinio skundo ir atskirojo skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Esminiai apeliacinio skundo elementai, apibrėžiantys bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, yra apeliacinio skundo pagrindas (aplinkybės ir argumentai, kuriais grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas ir (ar) nepagrįstumas) ir dalykas (apelianto apeliacinės instancijos teismui reiškiamas prašymas). Nesant bent vieno iš jų, laikytina, kad nėra ir paties apeliacinio skundo. Apeliacinis skundas, be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, taip pat turi atitikti specifinius apeliacinio skundo turiniui keliamus reikalavimus. Minėtų reikalavimų neatitinkantis ar kitų trūkumų turintis apeliacinis skundas, jeigu per teismo nustatytą terminą tokie trūkumai nepašalinami, nepriimamas, t. y. laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą pats apeliantas turi teisę surašyti apeliacinį skundą (advokato dalyvavimas nėra būtinas, tačiau galimas).

Už apeliacinį skundą mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokamas pareiškiant ieškinį ginčo teisena ar pareiškiant pareiškimą ypatingosios teisenos bylose. Turtiniuose ginčuose žyminio mokesčio dydis skaičiuojamas nuo ieškinio sumos. Jei apeliacinis skundas teismui pateikiamas naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis ir išreiškiamas pageidavimas procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už apeliacinį skundą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai. Tam tikrų kategorijų bylose asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, taip pat asmuo, esant jo prašymui dėl jo turtinės padėties, gali būti iš dalies atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

Šalys gali sudaryti taikos sutartį bet kurioje proceso stadijoje, jei ją galima sudaryti atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų.

Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjamose civilinėse bylose teismo posėdžio data nustatoma, atsižvelgiant į gautų bylų eilę, sudarytą Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) pagal bylų registracijos momentą, išskyrus teisės aktuose nurodytas išimtis.

Daugiau informacijos apie tai, kada pradedamos nagrinėti civilinės bylos pagal apeliacinius ir atskiruosius skundus rasite čia.

Įstatymas numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas:

1) nagrinėjant bylas dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis;
2) nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas;
3) nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas;
4) kai yra įtariamųjų ar kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją;
5) nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos;
6) Baudžiamojo kodekso XXXII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjant bylą kaltinamajam nedalyvaujant;
7) sprendžiant suėmimo skyrimo įtariamajam ar kaltinamajam klausimą, taip pat tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas;
8) kai sprendžiama dėl asmens išdavimo (ekstradicijos) arba perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį;
9) nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka;
10) kitais Baudžiamojo kodekso numatytais atvejais. Kitais atvejais, t. y. įtariamojo ar kaltinamojo teisė spręsti dėl gynėjo reikalingumo.

Kaltinamieji ir nukentėjusieji yra kviečiami į visus bylą nagrinėjančio teismo posėdžius, kol byla išnagrinėjama iki galo. Tuo tarpu liudytojai liudyti dažniausiai yra kviečiami vieną kartą. Tačiau, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teismas gali nuspręsti padaryti pertrauką arba teisiamąjį posėdį atidėti. Tokiu atveju liudytojas gali būti kviečiamas atvykti į teismą liudyti pakartotinai.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

Baudžiamojoje byloje tokias išlaidas atlygina teismas. Liudytojams, nukentėjusiesiems, šaukiamiems į teismą, kompensuojamos kelionės (atvykimo / išvykimo) į teismą (ar iš jo) išlaidos, o įvertinus poreikį ir gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos. Taip pat kompensuojamas darbo užmokestis arba apmokama už atitraukimą nuo įprastinio užsiėmimo proporcingai tam laikui, kurio reikia dalyvauti teismo posėdyje. Norėdami gauti išlaidų atlyginimą, turėtumėte teismui pateikti prašymą ir pridėti išlaidas patvirtinančius įrodymus.

Nagrinėjimo teisme dalyviai turi teisę susipažinti su teisiamojo posėdžio garso įrašu ir daryti jo kopijas.

Aukštesnės instancijos teismui negali būti skundžiamos nutartys dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu, dėl įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo. Visos kitos apygardų teismų nutartys gali būti skundžiamos Lietuvos apeliaciniam teismui.

Apeliacinis skundas dėl nuosprendžio gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistajam esant suimtam – per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo nuteistajam.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis išsprendžiami atskiri bylos klausimai, skundai turi būti paduodami per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos, išskyrus nutartis, kurių apskundimui numatyti specialūs terminai. Pavyzdžiui, nutartys dėl suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo gali būti skundžiamos per dvidešimt dienų nuo atitinkamos nutarties priėmimo dienos. Minėti terminai gali būti atnaujinti, jei jie buvo praleisti dėl svarbių priežasčių.

Apeliacinis skundas gali būti pateiktas bet kokiais pagrindais ir motyvais, tačiau jis privalo būti rašytinis ir pasirašytas apelianto. Konkretūs apeliacinio skundo turinio elementai nurodyti BPK 313 straipsnyje. Apeliacinį skundą gali surašyti pats apeliantas (nuteistasis, išteisintasis, nukentėjusysis, civilinis ieškovas), nesikreipdamas į advokatą, tačiau visais atvejais apeliacinį skundą gali surašyti ir advokatas.

Paduodant skundą baudžiamojoje byloje nereikia mokėti mokesčio, tačiau skundą padavęs proceso dalyvis, pasibaigus procesui ir esant nepatenkintam jo skundui, gali būti įpareigotas atlyginti kitų proceso dalyvių patirtas proceso išlaidas.

Nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismo posėdyje privalo dalyvauti prokuroras ir gynėjas. Kitų asmenų dalyvavimas teismo posėdyje nėra privalomas, tačiau jie yra informuojami apie įvyksiantį teismo posėdį ir turi teisę jame dalyvauti. Tam tikrais atvejais apeliacinės bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, tokiais atvejais jokie proceso dalyviai į bylos nagrinėjimą nėra kviečiami.

Jei nėra paduota kitų apeliacinių skundų, kuriais prašoma pasunkinti nuteistojo ar išteisintojo padėtį, apeliacinės instancijos teismas jokiais atvejais negali pasunkinti apeliacinį skundą padavusio nuteistojo ar išteisintojo padėties. Taip garantuojama asmens teisė į apeliaciją.

Administracinių nusižengimų kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimai administracinių nusižengimų bylose gali būti apskųsti apylinkės teismui pagal institucijos buvimo vietą. Skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. Atkreiptinas dėmesys, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje paduodamas netiesiogiai teismui, o per šį nutarimą priėmusią instituciją.

Teismas nagrinėja Administracinių nusižengimų kodekso 119, 119¹, 120, 204, 547 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų bylas, kai neatliekamas administracinio nusižengimo tyrimas ir nesurašomas administracinio nusižengimo protokolas. Kitos administracinių nusižengimų bylos nagrinėjamos ne teismo tvarka.

Administracinių nusižengimų kodekse nėra numatyta juridinių asmenų atsakomybės.

Ne. Nuobaudų dydžiai yra skirtingi. Administraciniu nurodymu ar nutarimu skiriama bauda nepilnamečiui lygi pusei baudos, nustatytinos vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso taisyklėmis už padarytą administracinį nusižengimą, bet ne mažesnė negu 5 ir ne didesnė negu 900 Eur.

Visa asmeniui paskirta bauda ar jos dalis Administracinių nusižengimų kodekso 675 ir 676 straipsniuose nustatyta tvarka gali būti keičiama viešaisiais darbais atsižvelgiant į asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į tai, ar bus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis.

Administracinių nusižengimų bylose liudytojų, nukentėjusiųjų, ekspertų ir vertėjų turėtas išlaidas atlygina teismas. Šiems į teismą šaukiamiems asmenims kompensuojamos kelionės (atvykimo / išvykimo) į teismą (ar iš jo) išlaidos, o įvertinus poreikį ir gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos. Taip pat kompensuojamas darbo užmokestis arba apmokama už atitraukimą nuo įprastinio užsiėmimo proporcingai tam laikui, kurio reikia dalyvauti teismo posėdyje. Norėdami gauti išlaidų atlyginimą, turėtumėte teismui pateikti prašymą ir pridėti išlaidas patvirtinančius įrodymus.

Bylos šalys gali susipažinti su administracinės bylos teismo posėdžio garso įrašu ir atlygintinai gauti jo skaitmeninę kopiją.