Naujienos

Naujosioms technologijoms vis labiau sąveikaujant su sveikatos priežiūros procesu, ryškėja probleminiai aspektai teisėkūros ir teisės taikymo procese. Viena vertus, teisei reikia įgalinti technologijų pažangą sveikatos srityje, nes pati technologijų pažanga ir galimybė ja pasinaudoti tiesiogiai susijusi su teisės į sveikatą įgyvendinimu. Kita vertus, būtent šioje srityje saugumą iš anksto numatyti ir įvertinti yra sunkiau nei efektyvumą.

Todėl integruojant naująsias technologijas į sveikatos priežiūrą teisėkūros ir teisės taikymo procesuose svarbu vadovautis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) suformuota sveikatos samprata, tarnaujančia kaip kryptinis orientyras, bei prioritetu laikyti sveikatos teisės principus, kurie papildomi kokybiškai naujais turinio aspektais. Dėl aiškios apibrėžties stokos šiandien dažnai girdimą technologijų terminą gaubia daugiaprasmybės. Taip nutiko, viena vertus, dėl anglosaksiškojo technology „importavimo“ į kitas kalbas neatsižvelgiant į reikšmę, kurią jose (pvz., prancūzų) šis žodis jau turėjo. Kita vertus, dėl to, jog aktualesnės tampa ne pačios techninės naujovės, o veiksmingas jų taikymas. Pvz., Internet of Things, Quantified self technologijų potencialas sveikatos srityje toli gražu neišnaudojamas, jeigu jų renkami duomenys nepasiekia pirminės sveikatos priežiūros, čia nėra apibendrinami ir nevirsta kvalifikuotomis rekomendacijomis pacientui, be būtinybės šiam apsilankyti poliklinikoje.

Šiandien technologijos nagrinėjamos kaip naujai pradėta veikla, kaip inovacijos, priemonės, produktai, keičiantys žmonių elgesį, arba kaip mokslu pagrįsta veikla. Vis dėlto tai nebaigtinis sąrašas ir tokie mėginimai lieka daliniai, neapimantys technologijų reiškinio visumos.

Ši apibrėžties problematika nesvetima ir sveikatos sektoriui, tačiau sveikatos teisėje ypač strateginiu ir programiniu lygmenimis kalbant apie technologijas plačiai taikomas „inovacijų“ terminas. Inovacija yra technologijas apimanti, tačiau jomis neapsiribojanti sąvoka, todėl jos taikymas sveikatos teisėje yra dėmesio, krypstančio nuo naujų technikų ipso į veiksmingą jų panaudojimą, požymis.

Trečiojoje daugiametėje Europos Sąjungos (ES) veiksmų sveikatos srityje programoje sakoma, kad inovacijas sveikatos srityje dera „suprasti kaip visuomenės sveikatos strategiją, kurioje neapsiribojama technologine pažanga tik produktų ir paslaugų srityje“. Kai kurie Lietuvos mokslininkai teigia, kad inovacijos tai tobulesnis technologinis sprendimas, kaip reiškinys arba procesas, netapatintinas nei su išradimu, nes čia nekalbame apie visiškai naujų idėjų realizavimą, nei su pagerinimu, nes kalbame ne tik apie geresnį, bet ir apie skirtingą veikimą. Taigi kalbame apie kaitą, atnaujinimą, kaip naujų techninių priemonių tvarų integravimą į sveikatos priežiūros sistemą tobulesniais sprendimais siekiant sveikatos.

Teisė su technologijų inicijuojamais pokyčiais sveikatos srityje susiduria dvejopai: vienas vertus, reaguojama į pokyčius, kita vertus, siekiama juos numatyti, įgalinti arba stabdyti. Sprendžiant iš pastarųjų dešimtmečių technologijų raidos greičio, galima manyti, kad teisė yra vis daugiau reaguojanti į situaciją. Tokių pavyzdžių netrūksta. Štai Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) priėmimas vargu ar gali būti laikytinas savalaikiu, nes buvo priimtas, kai pasaulis jau senokai maudėsi duomenų jūroje be specialaus teisinio reguliavimo. Panašiai galima vertinti ir 2017 m. priimtus, o nuo šių metų gegužės 26 d. įsigaliojančius ES medicinos priemonių reglamentus.

Kita vertus, svarbu ne tik reaguoti, bet ir numatyti pokyčius, nes iš anksto neapsisprendžiant dėl to, kas reikalinga, galima gauti tai, kas patogu, tačiau nenaudinga. Todėl į technologijų įtakas sveikatai svarbu žvelgti per įsipareigojimų darniam tikslų, principų ir orientacijų rinkiniui prizmę, nes šitaip įgyvendinamas sistemos tvarumas. Sunkumas planuoti pokyčius taip pat aiškintinas ir tuo, jog sveikatos teisei tam tikrais atvejais gali tekti priimti sprendimus mokslinio tikrumo stygiaus ir hipotetinių rizikų sąlygomis. Naujųjų technologijų (toliau tekste – NT) saugumą iš anksto numatyti yra sunkiau nei jų efektyvumą. Tačiau, viena vertus, čia negalima stabdyti technologijų pažangos, kita vertus, būtina užtikrinti saugumą, rasti tinkamą pusiausvyrą tarp naudos ir rizikos. Tokios įtampos atspindys šiuolaikinėje sveikatos teisėje yra naujo principo – atsargumo – įsitvirtinimas.

Sveikatos priežiūros dinamiškumas pasireiškia tokiomis įtakomis, kaip naujumas, kaita, greitis, ekonomikos skatinimas, sveikatos priežiūros sistemos ribų ir paradigmų plėtimas, kt.

Vis dėlto dinamiškumas gali būti ir naudingas, ir žalingas.

Visą straipsnį kviečiame skaityti TEISMAI.LT numeryje, 6–8 psl.

Straipsnį taip pat galite perskaityti portale Delfi.lt.

Nacionalinės teismų administracijos informacija