Naujienos
Pakartotinis turto įkeitimas vykstant išieškojimui: teismas išaiškino antstolio įgaliojimų ribas
Ar skolininkas, siekdamas išvengti priverstinio turto pardavimo ir atsiskaityti su kreditoriais, gali pakartotinai įkeisti jau hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą? Kas turi teisę duoti tokį leidimą ir kokios yra antstolio įgaliojimų ribos? Šiuos klausimus civilinėje byloje nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas išaiškino, kad tais atvejais, kai hipotekos sutartyje pakartotiniam turto įkeitimui nustatytas išankstinio kreditoriaus sutikimo reikalavimas, tokį sutikimą gali suteikti tik hipotekos kreditorius, o ne antstolis.
Teismo nagrinėtoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl antstolio atsisakymo leisti skolininkui pakartotinai įkeisti nekilnojamąjį turtą, į kurį jau buvo nukreiptas priverstinis išieškojimas. Skolininkas siekė gauti papildomą finansavimą iš trečiųjų asmenų, o gautas lėšas panaudoti skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti. Tam buvo prašoma antstolio leidimo nustatyti papildomą hipoteką jau įkeistam ir areštuotam turtui. Antstoliui atsisakius tokį leidimą suteikti, skolininkas laikėsi pozicijos, kad šis atsisakymas užkerta kelią atsiskaityti su kreditoriais ir išsaugoti nekilnojamąjį turtą nuo priverstinio pardavimo.
Nagrinėdamas ginčą apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismas pirmiausia vertino, ar antstolis apskritai turi teisę spręsti dėl leidimo pakartotinai įkeisti turtą suteikimo. Teismas pažymėjo, kad pagal Civilinį kodeksą hipoteka neatima iš turto savininko teisės valdyti, naudoti įkeistą turtą ir juo disponuoti, tačiau šios teisės įgyvendinamos atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises ir hipotekos sandorio sąlygas. Įstatymas leidžia pakartotinai įkeisti jau hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą, jeigu pačioje hipotekos sutartyje nenustatyta kitaip.
Nagrinėtu atveju hipotekos sutartyje buvo aiškiai numatyta, kad turtas negali būti pakartotinai įkeistas tretiesiems asmenims be išankstinio rašytinio kreditoriaus sutikimo, o šio draudimo išimčių sutartyje nebuvo nustatyta. Atsižvelgdamas į tai, Vilniaus apygardos teismas išaiškino, kad tokiomis aplinkybėmis teisę leisti pakartotinai įkeisti turtą turi būtent hipotekos kreditorius, o ne priverstinį išieškojimą vykdantis antstolis. Nors antstolis organizuoja ir vykdo priverstinio išieškojimo veiksmus, jo įgaliojimai yra apibrėžti įstatymuose ir jam nėra suteikta kompetencija išduoti kreditoriaus sutikimą dėl papildomos hipotekos nustatymo. Todėl vien aplinkybė, kad skolininkas siekia gauti finansavimą skoloms padengti, nesuteikia antstoliui teisės priimti sprendimo, kuris pagal hipotekos sutartį priklauso kreditoriaus kompetencijai.
Teismas taip pat atkreipė dėmesį į antstolio kompetencijos ribų reikšmę vertinant jo veiksmų teisėtumą. Nagrinėjamu atveju antstolis, atsisakydamas tenkinti skolininko prašymą, papildomai vertino, ar skolininko nurodomos galimybės gauti finansavimą ir padengti įsiskolinimą yra realios bei pagrįstos įrodymais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad toks vertinimas buvo perteklinis, nes antstolis apskritai neturėjo įgaliojimų suteikti prašomo leidimo, todėl jam nebuvo pagrindo nagrinėti ir paties prašymo pagrįstumo. Taigi esminė aplinkybė, sprendžiant dėl antstolio veiksmų teisėtumo, buvo ne skolininko finansinės galimybės, o įstatymuose nustatytos antstolio kompetencijos ribos. Teismas konstatavo, kad antstolio atsisakymas suteikti leidimą, kurio jis neturi teisės išduoti, nepažeidė skolininko teisių.
Nagrinėdamas bylą, Vilniaus apygardos teismas pasisakė ir dėl dar vieno procesinio klausimo – asmens teisės apskųsti antstolio veiksmus. Teismas pabrėžė, kad vien nepagrįsto skundo pateikimas savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Asmens teisė kreiptis į teismą ir ginčyti antstolio veiksmus yra įstatymo garantuojama teisė, todėl aplinkybė, kad skundas atmetamas kaip nepagrįstas, savaime nereiškia, jog jį pateikęs asmuo veikė neteisėtai ar piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.
Išnagrinėjęs bylą, Vilniaus apygardos teismas atmetė atskirąjį skundą ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos.
Įvertinkite aptarnavimo kokybę.
Naujienų prenumerata
Informacija
Teismo darbo laikas:
I–IV 8.00–17.00
V 8.00–15.45
Pietų pertrauka
12.00–12.45
Dokumentų priėmimo laikas:
I–IV 7.30–17.00
V 7.30–15.45
Telefonai pasiteirauti:
+370 706 68 369, +370 706 68 367, +370 706 68 364
El. paštas:
vilniaus.apygardos@teismas.lt
E. pristatymas elektroninio pristatymo dėžutės duomenys:
pavadinimas – Vilniaus apygardos teismas;
dėžutės adresas – 193312970.













Komentarai
{{msg}}