Naujienos
Po išteisinimo – apkaltinamasis nuosprendis dėl pėsčiųjų perėjoje sužalotos mergaitės
Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl eismo įvykio, kurio metu pėsčiųjų perėjoje buvo sunkiai sužalota devynmetė mergaitė, panaikino pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir automobilio vairuotoją pripažino kaltu dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, sukėlusio sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą.
Baudžiamosios bylos duomenimis, eismo įvykis įvyko 2024 m. rugpjūčio 5 d. Vilniuje, Pijaus Žadeikos gatvėje. Automobilį „Iveco Daily“ vairavęs vyras, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, susidūrė su paspirtuku be variklio važiavusia mažamete. Per eismo įvykį mergaitė patyrė daugybinius sužalojimus, dėl kurių jai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu vairuotoją išteisino, konstatavęs, kad jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių. Šį sprendimą apskundęs prokuroras laikėsi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg siaurai aiškino vairuotojo pareigas artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir nepakankamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pakartotinai ištyrusi reikšmingus įrodymus ir įvertinusi eismo įvykio aplinkybes, pritarė esminiams prokuroro argumentams.
Vienas svarbiausių byloje spręstų klausimų buvo susijęs su paspirtuku be variklio važiavusios mergaitės teisiniu statusu ir jos teise tokiu būdu kirsti važiuojamąją kelio dalį. Teisėjų kolegija išaiškino, kad pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą asmuo, važiuojantis paspirtuku be variklio, prilyginamas pėsčiajam, todėl turi teisę kirsti kelią pėsčiųjų perėja ir nenulipęs nuo paspirtuko.
Teismas pabrėžė, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos vairuotojas privalo stebėti ne tik pačią važiuojamąją dalį, bet ir perėjos prieigas, įvertinti kitų eismo dalyvių elgesį bei jų ketinimus kirsti kelią. Ši pareiga ypač svarbi, kai eisme dalyvauja vaikai, kuriems teisės aktai numato papildomą apsaugą.
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad įvykio vietoje pėsčiųjų perėją su šaligatviu jungė specialiai pėstiesiems skirtas takas, kuriuo važiavo mergaitė. Kadangi matomumą ribojančių kliūčių nebuvo, vairuotojas turėjo galimybę ją pastebėti, įvertinti ketinimą kirsti kelią ir atitinkamai sumažinti greitį ar sustoti. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad mergaitė prieš įvažiuodama į perėją nesustojo, neatleidžia vairuotojo nuo pareigos imtis būtinų atsargumo priemonių.
Vertindama ekspertų išvadas, teisėjų kolegija pažymėjo, kad jos negali būti vertinamos atsietai nuo kitų byloje surinktų įrodymų. Nors ekspertai negalėjo kategoriškai nustatyti, ar vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo, tai savaime nepaneigia jo pareigos tinkamai įvertinti situaciją dar prieš pasiekiant pėsčiųjų perėją.
Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad eismo įvykį nulėmė vien nukentėjusiosios neatsargumas. Nors mergaitė, prieš įvažiuodama į važiuojamąją dalį, nepakankamai įvertino artėjančios transporto priemonės atstumą ir greitį, jos veiksmai nepaneigia vairuotojo atsakomybės už jam nustatytų pareigų nevykdymą.
Įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatavo, kad vairuotojas nebuvo pakankamai atidus, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, o jo veiksmai atitiko nusikalstamo nerūpestingumo požymius. Nors vairuotojas nenumatė galimų pavojingų padarinių, pagal konkrečias eismo sąlygas turėjo ir galėjo juos numatyti.
Spręsdamas dėl bausmės, teismas atsižvelgė į padaryto neatsargaus nusikaltimo pobūdį, sunkius padarinius mažametės sveikatai, taip pat į nuteistojo asmenybę ir kitas reikšmingas aplinkybes. Vairuotojui skirta 50 MGL, arba 2 500 eurų, bauda.
Teismas taip pat iš dalies tenkino nukentėjusiosios civilinį ieškinį ir iš draudimo bendrovės mergaitės naudai priteisė 25 000 eurų neturtinės bei 282,29 euro turtinės žalos atlyginimo. Iš nuteistojo priteista 4 200 eurų nukentėjusiosios patirtų proceso išlaidų.
Šis Vilniaus apygardos teismo 2026 m. lapkričio 17 d. nuosprendis įsiteisėjo jo paskelbimo dieną.
Įvertinkite aptarnavimo kokybę.
Naujienų prenumerata
Informacija
Teismo darbo laikas:
I–IV 8.00–17.00
V 8.00–15.45
Pietų pertrauka
12.00–12.45
Dokumentų priėmimo laikas:
I–IV 7.30–17.00
V 7.30–15.45
Telefonai pasiteirauti:
+370 706 68 369, +370 706 68 367, +370 706 68 364
El. paštas:
vilniaus.apygardos@teismas.lt
E. pristatymas elektroninio pristatymo dėžutės duomenys:
pavadinimas – Vilniaus apygardos teismas;
dėžutės adresas – 193312970.













Komentarai
{{msg}}