Naujienos

Įsivaizduokite, kad norite atkreipti dėmesį į svarbią problemą – galbūt rašote straipsnį apie korupciją, viešai išsakote kritiką tam tikru visuomenei aktualiu klausimu ar, pavyzdžiui, norite apsaugoti kertamus miškus. Tačiau, užuot paskatinę diskusiją ar gavę atsakymą, sulaukiate ieškinio civilinėje byloje. Akivaizdžiai nepagrįsto ar perdėtai išpūsto ieškinio, kuriuo siekiama ne įvykdyti teisingumą, o įbauginti ar nutildyti ne tik jus, bet ir panašiai manančiuosius. Tokie ieškiniai vadinami strateginiais ieškiniais dėl visuomenės dalyvavimo arba tiesiog SLAPP (angl. Strategic Lawsuits Against Public Participation; toliau – ir SLAPP ieškinys).

SLAPP ieškiniai kelia grėsmę demokratijai, nes trukdo žmonėms viešai diskutuoti svarbiais klausimais, tokiais kaip visuomenės sveikata, aplinkosauga, vartotojų ar darbuotojų teisių apsauga ir kt. Siekdamos apsisaugoti nuo tokių nepagrįstų ieškinių, vis daugiau šalių, įskaitant ir Lietuvą, pradeda taikyti įvairias priemones. Apie SLAPP ieškinius ir bylas dėl jų pasakoja Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus primininkas Marius Bajoras.

Kaip atsirado SLAPP ieškiniai?

Bandymų nutildyti reiškiančius savo nuomonę, veikiančius ar kitaip įsitraukusius į viešojo intereso gynimą asmenis jau buvo gerokai iki XX amžiaus, tačiau trumpinys SLAPP atsirado neseniai – jis pradėtas vartoti JAV teisės literatūroje XX a. antroje pusėje. Tuomet tiek teisės mokslininkai, tiek teismai pripažino, kad tokiais ieškiniais, piktnaudžiaujant procesu, siekiama įbauginti ir išsekinti atsakovus finansiškai ar psichologiškai.

Ši problema tapo vis opesnė ir išplito dar plačiau. Europoje SLAPP ieškiniai išpopuliarėjo šio amžiaus pradžioje. Siekiant apsaugoti visuomenės interesus ir užkirsti kelią SLAPP ieškiniams, priimami tiek tarptautiniai, tiek ES, tiek nacionaliniai teisės aktai, kuriuose numatomos apsaugos nuo tokių ieškinių priemonės.

Ar galėtumėte pateikti konkrečių pavyzdžių, kaip Europos Sąjungoje siekiama apsisaugoti nuo SLAPP ieškinių?

2024 m. balandžio 11 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė direktyvą (ES) 2024/1069 dėl asmenų, užsiimančių visuomenės dalyvavimo veikla, apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų ieškinių ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų (strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo). Ši direktyva iki 2026 m. turės būti perkelta į valstybių narių, taigi ir Lietuvos, nacionalinę teisę.

Pagrindinės šioje direktyvoje numatytos apsaugos priemonės:

• Užstatų reikalavimas: teismas gali įpareigoti ieškovą sumokėti užstatą, jei jis, tikėtina, pareiškė SLAPP ieškinį.
• Ankstyvas ieškinio atmetimas: jei teismas mato, kad ieškinys yra aiškiai nepagrįstas, jis gali jį atmesti, kol byla dar nepradėta nagrinėti iš esmės.
• Baudos ir kompensacijos: teismas gali įpareigoti ieškovą atlyginti bylinėjimosi išlaidas arba taikyti kitas atgrasančias sankcijas.

Šioje direktyvoje numatyti tik minimalūs apsaugos nuo SLAPP ieškinių būdai. Be to, ji taikoma tik tarpvalstybiniams ginčams, todėl jei Lietuvos teismui SLAPP ieškinį pateiks Lietuvoje gyvenantis ieškovas ir ieškinys bus reiškiamas Lietuvoje gyvenančiam atsakovui dėl Lietuvoje įvykusio įvykio, šios direktyvos nuostatos nebus taikomos.

Kitas pavyzdys – 2024 m. balandžio 5 d. priimta Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija CM/Rec(2024)2 valstybėms narėms, kurioje detalizuojama, kokių procedūrų ir priemonių gali imtis valstybės, siekiančios užtikrinti apsaugą nuo SLAPP ieškinių. Labai svarbu, kad ši rekomendacija, priešingai nei pirmiau paminėta direktyva, apima ne tik tarpvalstybinius ginčus, todėl ja gali būti remiamasi visais atvejais.

Kokia situacija šiuo metu yra Lietuvoje? Ar numatytos nacionalinės apsaugos nuo SLAPP ieškinių priemonės?

Kalbant apie apsaugos nuo SLAPP ieškinių priemones, Lietuva, palyginti su kitomis ES valstybėmis narėmis, atrodo išties neblogai. Atitinkamos priemonės Lietuvoje buvo priimtos dar 2022 m., t. y. iki jau minėtų Europos Sąjungos teisės aktų priėmimo.

Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) buvo iš dalies pakeistas 2022 m. gruodžio 22 d., nustatant ieškinio atmetimą anksčiau laiko. Šiais 2022 m. gruodžio 31 d. įsigaliojusiais pakeitimais numatyta, kad jeigu atsakovas mano, jog ieškovas pareiškė nepagrįstą ieškinį, siekdamas pakenkti atsakovo veiklai, susijusiai su viešuoju interesu, atsakovas turi teisę prašyti palikti ieškinį nenagrinėtą.

Ar sunku įrodyti SLAPP ieškinio buvimą ir kokie požymiai rodo, kad tai būtent SLAPP ieškinys?

Šiuo metu nagrinėjamų bylų dalyviai vis dažniau siekia įrodyti, kad jiems pateiktas SLAPP ieškinys, ir prašo taikyti minėtas apsaugos priemones, tačiau teismai jas taiko gana retai – reikia išties įtikinamų įrodymų, kad ieškovas bando nutildyti atsakovą.

Žinoma, praktikoje kyla sunkumų, įrodinėjant, kad ieškinys yra SLAPP. Nėra baigtinio sąrašo požymių, kurie ieškinį leistų įvardyti kaip SLAPP. Tačiau Europos Tarybos Ministrų Komitetas rekomendacijoje pateikė pavyzdinį sąrašą požymių, kurie galėtų būti vertinami kaip SLAPP požymiai:

• Piktnaudžiavimas galia – ieškovas naudojasi savo pinigais, politine ar visuomenine įtaka, kad darytų spaudimą atsakovui.
• Nepagrįsti kaltinimai – ieškovas teikia argumentus, kurie yra silpni arba visiškai neturi pagrindo.
• Perdėti reikalavimai – ieškinio reikalavimai yra pertekliniai arba neproporcingi.
• Vilkinimas ir išlaidų didinimas – byla vilkinama ar kitaip siekiama sukelti papildomų išlaidų atsakovui.
• Asmeninis puolimas – ieškinys nukreiptas ne prieš atsakingą organizaciją, o prieš konkrečius asmenis.
• Viešas spaudimas – bylinėjimąsi lydi neigiama viešoji kampanija, siekiant įbauginti ar suklaidinti žmones.
• Bauginimas ir grasinimai – naudojamos teisėtos ar neteisėtos priemonės spaudimui daryti.
• Masinis bylinėjimasis – keliamos kelios susijusios bylos vienu metu, net ir užsienyje.
• Nenoras taikiai spręsti ginčo – ieškovas atsisako kitų ginčo sprendimo būdų, siekia būtent teismo proceso.

Lietuvos apeliacinio teismo informacija