Skip to content
Viso rezultatų:
Rodyti visus rezultatus
Lt En
Vilniaus apygardos teismas
lt
En

Naujienos

Teisėjų padėjėjų mokymuose – platesnis žvilgsnis į profesiją

Teisėjų padėjėjų mokymuose – platesnis žvilgsnis į profesiją
Teismų atstovai mokymuose
2026-11-17

Teisėjų padėjėjų darbas reikalauja ne tik išsamių teisės žinių, bet ir gebėjimo kritiškai mąstyti, analizuoti sudėtingas situacijas, priimti pagrįstas išvadas ir išlaikyti emocinę pusiausvyrą. Kaip išvengti skubotų vertinimų? Kodėl svarbu atpažinti savo mąstymo šališkumą? Kaip suderinti didelę profesinę atsakomybę su rūpinimusi savo savijauta? Šie ir kiti klausimai buvo aptarti š. m. lapkričio 5–6 dienomis vykusiuose Teisėjų padėjėjų asociacijos organizuotuose kvalifikacijos kėlimo mokymuose, kuriuose dalyvavo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų padėjėjai.

Nacionalinės teismų administracijos mokymo centre Molėtų rajone susirinkę įvairių Lietuvos teismų teisėjų padėjėjai dvi dienas gilino profesines žinias, diskutavo apie darbo iššūkius ir dalijosi patirtimi. Šį kartą mokymų programa išsiskyrė temų įvairove – greta aktualių administracinės ir baudžiamosios teisės klausimų daug dėmesio skirta kognityvinei psichologijai, psichologiniam atsparumui ir komunikacijai.

Kritinis mąstymas – gebėjimas pažvelgti plačiau

Viena daugiausia dėmesio sulaukusių mokymų temų – kognityvinės psichologijos ir teisės sąsajos. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorius dr. Jurgis Bartkus kalbėjo apie žmogaus sprendimų priėmimo ypatumus, mąstymo procesus ir šališkumus, galinčius turėti įtakos informacijos vertinimui.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo padėjėjos Agnės Černiauskaitės teigimu, ši tema ypač aktuali teisininko darbe, kuriame svarbu kritiškai vertinti ne tik turimą informaciją, bet ir savo paties mąstymą.

„Mokymai paskatino dar kartą susimąstyti apie tai, kaip svarbu neapsiriboti pirmuoju ar akivaizdžiausiu teisinės situacijos vertinimu, kiekvienos bylos aplinkybes vertinti kompleksiškai, ne formaliai, kelti klausimus“, – sako A. Černiauskaitė.

Panašias įžvalgas iš mokymų parsivežė ir Civilinių bylų skyriaus teisėjo padėjėjas Vilius Kupčinskas. Pasak jo, analizuojant bylos medžiagą itin svarbu nepasiduoti pirminiam įspūdžiui ir gebėti objektyviai įvertinti skirtingų šalių argumentus.

„Supratau, kad reikia treniruoti savo sprendimų priėmimo mechanizmą, tam, kad vertindamas bylos medžiagą ir apskritai įvairias situacijas, su kuriomis susiduriu darbe, susidaryčiau kiek įmanoma objektyvesnę nuomonę“, – dalijasi V. Kupčinskas.

Jo įsitikinimu, teisėjo padėjėjui būtinas ir platesnis akiratis, gyvenimiškų situacijų supratimas, gebėjimas į teisinius klausimus pažvelgti iš skirtingų perspektyvų. Būtent todėl mokymuose išgirstos kitų mokslo sričių specialistų įžvalgos buvo ypač vertingos.

Profesinė atsakomybė ir gebėjimas pasirūpinti savimi

Ne mažiau aktuali mokymų tema – psichologinis atsparumas ir profesinis perdegimas. Apie tai su dalyviais kalbėjo psichologė, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto doktorantė Miglė Vainalavičiūtė.

Teisėjų padėjėjų darbas susijęs su dideliu protiniu krūviu, atsakomybe, terminais ir būtinybe nuolat išlaikyti dėmesį. Todėl gebėjimas tinkamai paskirstyti savo jėgas, atpažinti nuovargį ir pasirūpinti emocine savijauta yra svarbi profesinio gyvenimo dalis.

„Itin įsiminė mokymų metu aptarta mintis, kad psichologinis atsparumas nėra vien gebėjimas pakelti kuo didesnį darbo krūvį. Jis susijęs ir su gebėjimu atpažinti savo ribas, prioretizuoti ir tinkamai paskirstyti turimus išteklius, gebėti pailsėti, atsitraukti ir išlaikyti darbingumą“, – pabrėžia A. Černiauskaitė.

V. Kupčinskui taip pat įsiminė priminimas, kad svarbu neignoruoti organizmo siunčiamų nuovargio signalų, skirti laiko poilsiui ir fiziniam aktyvumui. Nors šie patarimai gali atrodyti savaime suprantami, intensyvioje darbo kasdienybėje juos ne visada lengva pritaikyti.

Mokymuose aptartos ir viešojo kalbėjimo bei komunikacijos su teismo proceso dalyviais temos. Komunikacijos konsultantė Živilė Navickaitė-Babkin dalijosi žiniomis, kaip aiškiai perteikti informaciją ir veiksmingai bendrauti. Pasak mokymų dalyvių, gebėjimas suprantamai paaiškinti sudėtingus teisinius klausimus, argumentuoti savo poziciją ir išklausyti kitus svarbus tiek rengiant procesinius dokumentus, tiek kasdien bendradarbiaujant su kolegomis ar bendraujant su interesantais.

Bendrystė, kuri tęsiasi ir pasibaigus mokymams

Dviejų dienų programoje taip pat nagrinėti norminių bylų nagrinėjimo administraciniuose teismuose klausimai, apgaulės ir asmens prisiimamos rizikos kvalifikavimo problematika bei aktuali teismų praktika. Paskaitas skaitė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas dr. Rytis Krasauskas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Arūnas Budrys.

Vis dėlto mokymų vertė neapsiribojo paskaitų auditorija. Ne mažiau svarbi jų dalis – galimybė susitikti su kolegomis iš kitų teismų, aptarti kasdienius profesinius klausimus, pasidalyti skirtingomis darbo praktikomis ir iššūkiais. Diskusijos tęsėsi ir neformalioje aplinkoje, dalyviams lankantis etnografinėje sodyboje bei Dangaus šviesulių stebykloje.

Teisėjų padėjėjų asociacijos pirmininkė A. Černiauskaitė primena, kad 2005 metais įkurtos asociacijos vieni pagrindinių tikslų buvo ir išlieka skatinti teisėjų padėjėjų profesinį bei asmeninį tobulėjimą, sudaryti galimybes dalytis žiniomis ir gerąja praktika, stiprinti profesinę bendruomenę.

„Nors dirbame skirtinguose Lietuvos teismuose, susiduriame su panašiais iššūkiais ir profesiniais klausimais. Manau, kad galimybė susitikti, diskutuoti, pasidalyti savo patirtimi leidžia ne tik plėsti akiratį, bet ir stiprina bendrystės jausmą. Svarbu, kad teisėjų padėjėjai jaustųsi profesinės bendruomenės dalimi, kurioje galime mokytis vieni iš kitų, dalytis patirtimi ir palaikyti vieni kitus“, – sako asociacijos pirmininkė.

Tokie susitikimai primena, kad profesinis tobulėjimas – tai ne vien naujų teisinių žinių įgijimas. Tai ir galimybė iš naujo įvertinti įprastus darbo metodus, pažvelgti į savo profesiją platesniame kontekste, stiprinti tarpusavio ryšius. O svarbiausia – į kasdienį darbą sugrįžti ne tik su naujomis žiniomis, bet ir su mintimis, skatinančiomis augti bei tobulėti.

Komentarai

Ačiū, komentaras bus matomas kai administratorius jį patvirtins.

{{msg}}

{{comment.name}} {{comment.time | u2date : 'yyyy-MM-dd'}}
{{comment.comment}}

Įvertinkite aptarnavimo kokybę.

Naujienų prenumerata

Informacija

Teismo darbo laikas:

I–IV 8.00–17.00
V 8.00–15.45

Pietų pertrauka
12.00–12.45

Dokumentų priėmimo laikas:

I–IV 7.30–17.00
V 7.30–15.45

Telefonai pasiteirauti:
+370 706 68 369, +370 706 68 367, +370 706 68 364

El. paštas:
vilniaus.apygardos@teismas.lt

E. pristatymas elektroninio pristatymo dėžutės duomenys:
pavadinimas – Vilniaus apygardos teismas;
dėžutės adresas – 193312970.