Naujienos

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. lapkričio 10 d. sprendimu atmetė Vilniaus apygardos prokuratūros ieškinį, kuriuo buvo prašoma iš dviejų asmenų konfiskuoti 551 800,95 Eur turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismas konstatavo, kad prokuratūra neįrodė visų civiliniam turto konfiskavimui būtinų sąlygų – nebuvo pagrįsta turto sąsaja su galima neteisėta veikla, taip pat neįrodytas prašomos konfiskuoti sumos dydis.

Prokuratūra ieškinį grindė 2015–2023 m. laikotarpį apėmusio turto tyrimo duomenimis, pagal kuriuos atsakovų patirtos išlaidos ir įgyto turto vertė neatitiko teisėtais šaltiniais pagrįstų pajamų. Taip pat remtasi aplinkybe, kad vienas iš atsakovų buvo įtrauktas į organizuotų nusikalstamų grupių narių sąrašą.

Teismas pažymėjo, kad civilinio turto konfiskavimo tikslas yra organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir savanaudiškų nusikaltimų prevencija. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, šiai priemonei taikyti nepakanka vien nustatyti asmens turto ir teisėtų pajamų neatitikimą ar remtis jo įtraukimu į organizuotų nusikalstamų grupių narių sąrašą. Prokuroras taip pat privalo pateikti konkrečių duomenų, pagrindžiančių prašomo konfiskuoti turto sąsają su galima neteisėta veikla. Nors nėra būtina įrodyti konkrečios nusikalstamos veikos padarymo, tokia sąsaja negali būti grindžiama vien prielaidomis.

Išnagrinėjęs kriminalinės žvalgybos duomenis, ikiteisminio tyrimo medžiagą ir turto tyrimo rezultatus, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju turto sąsaja su galima neteisėta veikla nebuvo įrodyta. Teismo vertinimu, vien atsakovo įtraukimas į organizuotų nusikalstamų grupių narių sąrašą ir nustatytas pajamų bei išlaidų neatitikimas, nesant kitų šią sąsają pagrindžiančių įrodymų, nėra pakankamas pagrindas taikyti civilinį turto konfiskavimą.

Vertindamas prokuratūros pateiktus finansinius duomenis, teismas taip pat nustatė reikšmingų prieštaravimų tarp Valstybinės mokesčių inspekcijos, policijos ir atsakovų pasitelkto auditoriaus atliktų skaičiavimų. Šiuos skirtumus lėmė nevienodas paskolų, statybos išlaidų, piniginių lėšų likučių ir kitų finansinių operacijų vertinimas. Prokuratūra šių prieštaravimų nepašalino ir nepagrindė, kodėl būtent ieškinyje nurodyta suma turėtų būti konfiskuota.

Teismas atkreipė dėmesį, kad į vieno iš atsakovų išlaidas buvo įtraukta 545 710 Eur suma pagal bendrovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, nors nebuvo pakankamai įrodymų, patvirtinančių faktinį šių sąskaitų apmokėjimą. Vien sąskaitos faktūros išrašymas savaime neįrodo, kad asmuo faktiškai patyrė atitinkamas išlaidas. Be to, vertinant iš fizinių asmenų gautas paskolas, nebuvo tinkamai atsižvelgta į visus reikšmingus įrodymus, o mokestinis patikrinimas, kurio duomenimis remtasi, dar nebuvo baigtas.

Teismas taip pat įvertino atsakovų sudarytas sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis ir jų reikšmę nustatant turto priklausomybę bei finansinių operacijų pobūdį. Konstatuota, kad nebuvo pakankamai pagrįstos civilinio turto konfiskavimo taikymo sąlygos ir antrojo atsakovo atžvilgiu.

Sprendime pabrėžta, kad civilinis turto konfiskavimas yra nuosavybės teisę ribojanti priemonė, todėl ją taikant būtina užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens nuosavybės apsaugos. Nenustačius turto sąsajos su galima neteisėta veikla ir neįrodžius prašomos konfiskuoti sumos dydžio, tokios priemonės taikymas būtų neproporcingas.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant civilinio turto konfiskavimo bylą vertinama, ar įrodyti įstatyme nustatyti šios priemonės taikymo pagrindai, o ne galutinai nustatomas visų asmens pajamų šaltinių teisėtumas. Todėl šioje byloje padarytos išvados savaime nereiškia, kad visos atsakovų pajamos ir finansinės operacijos pripažintos teisėtomis.

Atsižvelgęs į byloje surinktų įrodymų visumą, Vilniaus apygardos teismas prokuratūros ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Atmetus ieškinį, teismas taip pat išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ir iš Vilniaus apygardos prokuratūros atsakovų naudai priteisė 14 036 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimas neįsiteisėjęs ir per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.