Naujienos

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija apeliacine tvarka 2021 m. birželio 9 d. išnagrinėjo ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ir atsakovės J. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei J. K. dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka.

Ieškovė ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, pateiktu patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės J. K. 22 644,44 Eur nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka, procesines palūkans ir bylinėjimosi išlaidas. Draudimo bendrovė siekė, iš esą dukros neprižiūrėjusios motinos, priteisti tūkstantinę žalą dėl gaisro metu sunaikinto prekybos centro „Maxima“ turto.

Vilniaus miesto apylinkės teismas draudikų ieškinį patenkino iš dalies ir draudimo bendrovei priteisė 311,00 Eur už gaisro metu apgadintas prekes. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad motina neužtikrino pakankamos mažametės priežiūros. Šį sprendimą, apeliacine tvarka skundė ne tik mažametės motina, bet ir draudimo bendrovė.

Bylos duomenimis, buvo nustatyta, kad prekybos centre „Maxima XX“ gaisras kilo pramoninių prekių skyriaus lentynoje. Ugnis, kaip užfiksuota vaizdo įrašuose, įsiplieskė tuomet, kai nuo jo nuėjo mergaitė. Mergaitės motina nurodė, kad su dviem savo dukromis buvo atėjusi apsipirkti į „Maximos“ parduotuvę, mergaitė jokių degtukų rankose neturėjo. Dėl gaisro buvo apklausta ir mažametė, kuri buvo įtariama padegusi lentyną. Mažametė nurodė, kad ją sudomino kamuolys, todėl nuėjo jo paliesti – abi rankas ištiesė į kamuolį, rankose nieko nebuvo ir vėliau grįžo pas mamą. Mergaitė teigė, kad toje vietoje, kurioje ji apžiūrėjo kamuolį, gaisro židinio nepastebėjo, patikino, jog nemokėjo naudotis žiebtuvėliu ar degtukais, nes motina nuo mažens draudė jais naudotis.

Peržiūrėjus prekybos centre esančius vaizdo įrašus, buvo užfiksuota, kad mergaitė atbėga link lentynos ir įkiša į lentyną abi tuščias rankas, tačiau nematyti, ką tiksliai ji darė. Po 10 sekundžių mergaitė atitraukė rankytes nuo stendo ir nuo jo nuėjo. Kai mergaitė jau buvo nuėjusi nuo pramoninių prekių stendo, parduotuvės lankytojas po pusės minutės pastebėjo dūmus, o kai jis pradėjo mosikuoti kepure, iš stendo pasirodė atvira ugnis.

Kadangi mergaitė vienos rankos pirštus buvo sugniaužusi į kumštį, ekspertai nurodė, kad juose galėjo būti degtukai arba žiebtuvėlis. Tačiau kategoriškos išvados jie nepateikė, o mažametės motina pareiškė, kad sugniaužtas kumštis nereiškia, jog jame kas nors yra. Kaip kilo gaisras „Maximoje“, niekas iš prekybos centro darbuotojų ar lankytojų nematė, todėl buvo remtasi tik prekybos centre esančiais vaizdo įrašais. O iš jų tebuvo galima matyti, kaip prie lentynos prieina maža mergaitė, pakelia ranką ir įkiša į lentynos gilumą, tačiau ką tiksliai darė, nesimatė.

Apsaugos darbuotojai, peržiūrėję vaizdo įrašą, nustatė, kad gaisrą galėjo sukelti mergaitė, kuri tuo metu buvo parduotuvėje su motina ir sese. Parduotuvės darbuotojai nurodė, kad prieš gaisrą pramoninių prekių skyriuje 10 min. laikotarpiu buvo tik ši mergaitė, todėl esą dėl jos veiksmų galimai ir kilo gaisras. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jo metu Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba nurodė, kad gaisro kilimo priežastis, spėjama, – pašalinis ugnies šaltinis. Kadangi mergaitė tuo metu buvo mažametė, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes jos negalima patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Nors tėvai šį nutarimą skundė ir aukštesniajam prokurorui, ir teismui, tačiau jų skundai buvo atmesti, o galutinį sprendimą paskelbęs Vilniaus apygardos teismas, pažymėjo, kad aplinkybė, numatanti, kad mažametės veiksmai neturi nusikaltimo sudėties, kadangi veikos padarymo metu ji nebuvo sulaukusi amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, jokiu būdu nereiškia, jog šiuo atveju apskritai nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Įsiteisėjus teismo nutarčiai draudimo bendrovė kreipėsi į teismą, prašydama išmokėti minėtą žalą, kuri buvo patirta dėl prekybos salėje kilusio gaisro už draudžiamojo įvykio metu sugadintas prekes.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis, pažymėjo, kad nė vienas iš liudytojų nepatvirtino, jog matė, kaip mažametė sukėlė gaisrą. Teisėjų kolegijos teigimu, baudžiamosios bylos medžiagoje pateiktos kelios fotonuotraukos su pažymėta galima gaisro židinio zona – stelažo lentyna, tačiau nei iš nuotraukų, nei iš vaizdo įrašo nėra aišku, ar tai yra tas pats stelažas bei ta pati lentyna, į kurią mergaitė pasistiebusi tiesė gilyn rankas.

Teisėjų kolegija įvertino ir tai, kad mergaitė neparodė jokios išskirtinės reakcijos, neužfiksuotas joks keistas, įtarimus keliantis mergaitės elgesys. Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių planogramų, numatančių prekių išdėstymą gaisro zonoje, matyti, jog degė gyvūnų prekės, tačiau teisėjų kolegija vertino, jog byloje nebuvo duomenų, kad tarp šių gyvūnų prekių galėjo būti ir prekės, galėjusios įžiebti gaisrą, pavyzdžiui, žiebtuvėlis ar degtukai. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nebuvo surinkta įrodymų, jog mergaitė galėjo kumštyje jau turėti gaisrui įžiebti reikiamus įrankius – žiebtuvėlį ar degtukus.

Teisėjų kolegija atsižvelgė ir į ugniagesių išvadas, kurie nurodė tik labiausiai tikėtiną gaisro kilimo priežastį – pašalinis ugnies šaltinis, tačiau jokių objektyvių duomenų, įrodymų, patvirtinančių šią versiją, nei priešgaisrinės gelbėjimo valdybos darbuotojai, nei draudikai nepateikė. Teisėjų kolegija vertino, jog išsami gaisravietės ekspertizė nebuvo atlikta, t. y. galimai nebuvo tirta ir (ar) ieškota parduotuvėje trumpojo jungimo požymių, taip pat byloje nebuvo jokių išsamesnių tyrimų, be kita ko, ir parduotuvės pastate buvusių elektrinių prietaisų tikrinimo atlikta nebuvo. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, draudimo bendrovės teiginiai apie mažametės veiksmus dėl gaisro kilimo (nenustatytus tyčinius ar neatsargius veiksmus su nenustatytu pašaliniu ugnies šaltiniu) yra tik prielaidos, kurios nėra pakankamai patvirtintos tiek civilinėje byloje, tiek baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma. Pasak teisėjų, gaisro kilimo priežastis nėra aiški, o nesant absoliučiai jokių objektyvių duomenų dėl mažametės atliktų veiksmų, nėra pagrindo teigti, jog jos motina laikytina asmeniu, atsakingu už žalos padarymą. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, jog nenustačius motinos neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų, nėra prasmės nustatyti kitos civilinės atsakomybės sąlygos – padarytos žalos.

Taigi, Vilniaus apygardos teismas atsakovės J. K. apeliacinį skundą tenkino, o ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, apeliacinį skundą atmetė. Vilniaus apygardos teismas panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Mažametės motinai teisėjų kolegija iš draudikų bendrovės priteisė 2 615,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.