Skip to content
Viso rezultatų:
Rodyti visus rezultatus
Lt En
Vilniaus apygardos teismas
lt
En

Naujienos

Teismas paskelbė nuosprendį byloje dėl pasienio pareigūno veiksmų, pasibaigusių žmogaus žūtimi

2026-11-20

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. lapkričio 19 d. paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnas buvo kaltinamas tyčiniu nužudymu ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi. Teismas, nenustatęs tyčios, perkvalifikavo pareigūno veiksmus ir pripažino jį kaltu dėl neatsargaus gyvybės atėmimo, pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, bei tarnybos pareigų neatlikimo. Pareigūnui skirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros.

Byloje nustatyta, kad 2024 m. birželio 1 d. Šalčininkų rajone, Paūdronių kaime, VSAT pareigūnai, gavę pranešimą apie į Lietuvos teritoriją įskridusius dronus su ryšuliais, tikrino pasienio teritoriją. Pastebėję automobilį, kurio vairuotojas nepakluso reikalavimui sustoti, pareigūnai mėgino jį sulaikyti. Automobiliui nuvažiuojant, vienas iš pareigūnų iš maždaug 29 metrų atstumo iššovė, taikydamasis į galinį ratą. Tačiau kulka pataikė į automobilio bagažinės stiklą, pramušė sėdynių atlošus, o jos fragmentai mirtinai sužalojo vairuotoją.

Išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareigūnas, siekdamas sulaikyti teisės pažeidimą darantį asmenį, veikdamas priešingai tarnybos interesams, tyčia jį nužudė. Tačiau nustatyta, kad pareigūnas, netinkamai įvertinęs situaciją ir pažeidęs šaunamojo ginklo panaudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, dėl neatsargumo atėmė žmogaus gyvybę ir netinkamai atliko tarnybos pareigas.

Teismas pabrėžė, kad šaunamojo ginklo panaudojimas yra išimtinė priemonė, kurios teisėtumas siejamas su neišvengiamu pavojumi pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Toks pavojus turi būti tiesioginis, akivaizdus ir realus. Vien aplinkybė, kad vairuotojas nepakluso reikalavimui sustoti ar viršijo leistiną greitį, savaime nesuteikia pareigūnui teisės panaudoti šaunamąjį ginklą. Teismo vertinimu, šaunamasis ginklas, kaip žmogaus gyvybei pavojų kelianti priemonė, gali būti naudojamas tik ginant panašios svarbos vertybes.

Vertindamas, ar įvykio metu egzistavo įstatyme nustatytos sąlygos panaudoti ginklą, teismas itin daug dėmesio skyrė pareigūnų kūno kamerų ir tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus įrašams. Nustatyta, kad iškart po šūvio pareigūno porininkas radijo ryšiu budėtojui pranešė, jog automobilis važiavo tiesiai į pareigūną, todėl šis turėjo panaudoti šaunamąjį ginklą. Taip buvo nurodyta aplinkybė, kuri galėtų pateisinti ginklo panaudojimą – neišvengiamas pavojus pareigūno gyvybei ar sveikatai.

Tačiau tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus įrašas atskleidė kitokias įvykio aplinkybes. Jame užfiksuota, kaip pareigūnas bėga paskui nestojusį automobilį, sustoja ir tuomet pasigirsta šūvis. Taigi šaunamasis ginklas buvo panaudotas ne prieš į pareigūną važiuojantį, o prieš nuo jo tolstantį automobilį. Teismas konstatavo, kad porininko budėtojui perduota informacija iš esmės neatitiko tikrųjų įvykio aplinkybių, o nuvažiuojantis automobilis tuo metu nekėlė neišvengiamo pavojaus pareigūno gyvybei ar sveikatai.

Teismas taip pat nenustatė, kad automobilio vairuotojas būtų siekęs partrenkti pareigūną. Iš kūno kameros įrašo matyti, kad automobilis apvažiavo pareigūną bent metro atstumu, išorine kelio vingio dalimi, o pats pareigūnas stovėjo priešingoje kelio pusėje ir automobilio nebuvo kliudytas. Vertindamas gynybos versiją apie galimą automobilio kontaktą su pareigūnu, teismas atkreipė dėmesį ir į kaltinamojo parodymų nenuoseklumą. Pareigūnas skirtingais baudžiamojo proceso etapais keitė paaiškinimus dėl kojos sužalojimo aplinkybių, o jo nurodyta sužalojimo vieta neatitiko specialisto išvados duomenų. Šios aplinkybės taip pat nesuteikė pagrindo patvirtinti gynybos versijos apie automobilio sukeltą tiesioginį pavojų pareigūnui.

Teismas atmetė ir gynybos argumentus, kad ginklas buvo panaudotas siekiant apsaugoti aplinkinius gyventojus nuo pavojingai vairuojančio asmens. Nors greitai važiuojanti transporto priemonė gali kelti pavojų, vien prielaidos, kad vairuotojas galėjo nesuvaldyti automobilio ir sužaloti praeivį ar dviratininką, nėra pakankamas pagrindas panaudoti šaunamąjį ginklą. Teismas pažymėjo, kad tokie argumentai buvo pateikti jau po įvykio, o jo metu pareigūnai jokios kitos šūvio priežasties, išskyrus tariamą grėsmę pareigūnui, nenurodė.

Nepagrįsta pripažinta ir gynybos versija apie galimai automobiliu gabentus ginklus ar sprogmenis. Teismas pabrėžė, kad pareigūno veiksmų teisėtumas turi būti vertinamas pagal situaciją, buvusią sprendimo panaudoti ginklą momentu, o ne remiantis vėliau iškeltomis prielaidomis. Byloje nenustatyta jokių duomenų, kad pareigūnas įvykio metu būtų įtaręs automobilyje esant ginklų ar sprogmenų. Apie tokį pavojų nebuvo informuotos ir kompetentingos tarnybos, nebuvo imtasi gyventojų apsaugos priemonių.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad tikrasis pareigūno tikslas buvo sustabdyti reikalavimui nepaklususį vairuotoją, įtariant, jog šis galėjo gabenti kontrabandines cigaretes. Tačiau siekdamas sulaikyti galimą teisės pažeidėją pareigūnas panaudojo šaunamąjį ginklą, nors tam nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų.

Vienas esminių byloje spręstų klausimų buvo kaltės forma. Valstybinis kaltintojas laikėsi pozicijos, kad pareigūnas veikė netiesiogine tyčia – suvokė, jog šūvis gali sukelti pavojingus padarinius, tačiau buvo abejingas jų atsiradimui. Teismas su tokiu vertinimu nesutiko.

Nustatyta, kad pareigūnas buvo susipažinęs su tarnybą reglamentuojančiais teisės aktais, baigęs praktinius šaudymo mokymus, išlaikęs privalomus testus ir žinojo šaunamojo ginklo naudojimo taisykles. Todėl jis turėjo suvokti riziką, kylančią šaudant į greitai tolstantį automobilį iš beveik 30 metrų atstumo, neatlenkus ginklo taikiklių. Be to, automobilis judėjo nelygiu, žvyruotu keliu, manevravo, todėl tiksliai pataikyti į jo ratą buvo sudėtinga.

Vis dėlto, teismo vertinimu, kaltinamasis nebuvo abejingas galimiems padariniams, o lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Jis nepagrįstai pasitikėjo savo šaudymo įgūdžiais, pervertino galimybes pataikyti į judančio automobilio ratą ir nepakankamai įvertino konkrečią situaciją. Dėl šių priežasčių teismas konstatavo, kad pareigūnas veikė nusikalstamai pasitikėdamas savo gebėjimais, todėl jo veiksmai kvalifikuotini kaip gyvybės atėmimas dėl neatsargumo, o ne tyčinis nužudymas. Kartu atmesti ir gynybos argumentai, kad įvykis laikytinas atsitiktiniu gyvybės atėmimu be kaltės.

Teismas taip pat nenustatė pagrindo taikyti Baudžiamojo kodekso nuostatų dėl profesinių pareigų vykdymo kaip baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės. Nors pareigūnas veikė atlikdamas tarnybines funkcijas, šaunamąjį ginklą jis panaudojo viršydamas teisės aktuose nustatytus įgaliojimus ir nesant neišvengiamo pavojaus žmonių gyvybei ar sveikatai.

Spręsdamas dėl bausmės, teismas atsižvelgė į tai, kad už neatsargų gyvybės atėmimą, pažeidžiant specialias elgesio saugumo taisykles, įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę. Tačiau įvertinęs teigiamai kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas nusprendė, kad net minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas ar jos vykdymo atidėjimas būtų aiškiai neproporcingas. Todėl pareigūnui skirta švelnesnė bausmė – vienerių metų laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros.

Teismas iš dalies tenkino ir keturių nukentėjusiųjų civilinį ieškinį. Nustatydamas atlygintinos žalos dydį, teismas atsižvelgė į paties žuvusiojo elgesį – vairuotojas nepakluso pareigūnų reikalavimui sustoti ir nuo jų bėgo, siekdamas išvengti sulaikymo dėl galimai daromos nusikalstamos veikos. Tokį elgesį teismas pripažino dideliu neatsargumu, todėl sumažino nukentėjusiųjų pagrįstus reikalavimus dėl žalos atlyginimo.

Kadangi žala buvo padaryta VSAT pareigūnui netinkamai atliekant tarnybines pareigas ir veikiant neatsargiai, teismas nusprendė, kad ją nukentėjusiesiems turi atlyginti Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Iš jos priteista iš viso 75 966,90 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Komentarai

Ačiū, komentaras bus matomas kai administratorius jį patvirtins.

{{msg}}

{{comment.name}} {{comment.time | u2date : 'yyyy-MM-dd'}}
{{comment.comment}}

Įvertinkite aptarnavimo kokybę.

Naujienų prenumerata

Informacija

Teismo darbo laikas:

I–IV 8.00–17.00
V 8.00–15.45

Pietų pertrauka
12.00–12.45

Dokumentų priėmimo laikas:

I–IV 7.30–17.00
V 7.30–15.45

Telefonai pasiteirauti:
+370 706 68 369, +370 706 68 367, +370 706 68 364

El. paštas:
vilniaus.apygardos@teismas.lt

E. pristatymas elektroninio pristatymo dėžutės duomenys:
pavadinimas – Vilniaus apygardos teismas;
dėžutės adresas – 193312970.