Naujienos

Vilniaus apygardos teisme, kaip pirmosios instancijos teisme, 2021 m. liepos 22 d. buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo MONABANQ S.A. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Mano bankas“ dėl uždraudimo naudoti teises į prekių ženklus pažeidžiančius žymenis ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų uždraudimo.

Nagrinėtoje byloje kilo ginčas dėl žymenų (ne)teisėto naudojimo. Ieškovas ieškiniu prašė uždrausti atsakovei komercinėje veikloje naudoti žymenis „Mano bankas“, „manobankas“, „mano.bank“. Siekdamas pagrįsti ieškinio reikalavimus, ieškovas nurodė, jog atsakovei turi būti uždrausta naudoti atsakovės žymenis, nes jie klaidina visuomenės dalį dėl paslaugų kilmės, o naudojami žymenys pažeidžia ieškovo prekių ženklų reputaciją dėl klaidinančio panašumo į ieškovo prekių ženklą „Monabanq“.

Pirmosios instancijos teismas sprendimu dėl ieškinio pagrindo ieškovo ieškinio netenkino tuo pagrindu, jog nebuvo nustatytas ieškovo ir atsakovės prekių ženklų ir naudojamų žymenų semantinis, vizualinis ir/ar fonetinis panašumas, todėl nebuvo nustatyta visuomenės suklaidinimo tikimybė dėl prekių ir paslaugų kilmės.

Nagrinėtoje byloje buvo konstatuota, jog Lietuvos vartotojų dalis žodinį elementą „bank“ vertintų kaip neturintį skiriamojo požymio, nes šiuo žodiniu žymeniu Lietuvoje egzistuoja nei vienas analogiškas paslaugas teikiančių organizacijų pavadinimas, pavyzdžiui, „Swedbank“, „Bigbank“ AS, „Danske Bank“ A/S, „SEB“ bankas ir kt. Tuo tarpu, tam tikras raidžių pasikartojimas ir žodinių elementų skaičiaus sutapimas (m, n, o, a) vertintas kaip nepakankamas konstatuoti vizualinį prekių ženklų ir žymenų panašumą.

Nors ieškovas, įrodinėdamas fonetinį ir semantinį ieškovo prekių ženklų ir atsakovės žymenų panašumą, teigė, kad tam tikroje Lietuvos Respublikos teritorijoje žodis „mona“ tarmiškai fonetine ir semantine prasme galėtų turėti tapačią prasmę kaip ir „mano“, teismas sprendė, jog šiuo atveju vertintinas lietuvių bendrinės kalbos fonetinis ir semantinis panašumas. Teismas sprendė, kad vidutinis vartotojas, nors ir kalbantis tarmiškai, turėtų suprasti, jog Lietuvos Respublikoje rašytinė kalba yra norminė lietuvių kalba, todėl neturėtų supainioti tarmiškos šnekamosios kalbos žodžių su lietuvių bendrinės, oficialios rašytinės kalbos žodžiais.

Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. liepos 1 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą. Tuo pagrindu, ieškovo ieškinys dėl likusių ieškinio reikalavimų civilinę bylą sustabdžius iki sprendimo dėl ieškinio pagrindo įsiteisėjimo, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 22 d. sprendimu buvo netenkintas visiška apimtimi.