Naujienos

Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje apeliacine tvarka sprendė ginčą dėl tikrovės neatitinkančios, asmens garbę ir orumą žeminančios informacijos paneigimo ir tokios informacijos pašalinimo iš viešosios erdvės, teisės į atvaizdą ir teisės į privataus gyvenimo gerbimą pažeidimo.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudarė pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys dėl garbės ir orumo gynimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl apeliacinį skundą patenkino iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad dalis atsakovo paskelbtų duomenų apie ieškovą neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą bei įpareigojo atsakovą juos pašalinti iš viešosios erdvės, taip pat įpareigojo atsakovą pašalinti paskelbtame vaizdo įraše ieškovo nuotrauką su užrašu „Mafija“. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 3 350 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Kitus ieškovo atsakovui ieškiniuose dėl tikrovės neatitinkančios, asmens garbę ir orumą žeminančios informacijos paneigimo bei tokios informacijos pašalinimo iš viešosios erdvės, teisės į atvaizdą ir teisės į privataus gyvenimo gerbimą pažeidimo pareikštus reikalavimus teismas atmetė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas asmens garbė ir orumas gali būti ginami, nustačius šių faktų visumą. Teismas, nustatydamas duomenų paskleidimo faktą, turi įvertinti du dalykus: kas buvo paskleista (duomenys ar nuomonė) ir ar duomenys tikrai buvo paskleisti.

Pagrindiniu duomenų ir nuomonės atribojimo veiksniu laikomas teiginių patikrinimo, įrodomumo kriterijus. Be to, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes. Atsakovo vaizdo įrašus pirmosios instancijos teismas laikė žurnalistiniu tyrimu ir nurodė, kad jie turi būti vertinami tik kaip atsakovo nuomonė, kurią išsakydamas atsakovas gali sąžiningai klysti, o ne teiginiai, kuriems yra taikomas tiesos kriterijus. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas neįrodė faktų viseto, kuris yra reikalingas, kad būtų ginama pažeista ieškovo garbė ir orumas.

Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su šiuo pirmosios instancijos teismo vertinimu ir sprendė, kad ieškovo ieškinio reikalavime „pripažinti, kad YouTube kanale atsakovo asmeninėje paskyroje 2020-12-13 paskelbtame vaizdo įraše „Šviniaus žmonės“ apie ieškovą paskelbti duomenys „Tikras monstras. Kuris gali meiliai kalbėti, glėbesčiuotis ir paskui iš karto įsakyti žmogų nužudyti.“; „bent jau man asmeniškai niekas kitas į galvą neateina, juo labiau, kad praėjo nemažai laiko ir pasižiūrėkite, kur yra kitų grupuočių vadovai ir kur yra A. P. – Švinius“; „Ar tiesa, kad A. L., bendravęs su kriminalistais, žino, jog užsakovu buvo įvardintas A. P. – Švinius? Ar tiesa, kad tas aprašytas mandagus ir aukštus užtarėjus turintis žmogus dar prieš 19 metų buvo A. P. – Švinius? Ar tiesa, kad tas žmogus taip padidino savo įtaką, kad šiandien niekam nebeįdomu jo užsakyta 4 žmonių žmogžudystė?“ yra duomenys, o ne nuomonė, šie duomenys neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą, ieškinio reikalavime nurodyti duomenys pateikti, konstatuojant tam tikras aplinkybes, o ne svarstant jų buvimo ar nebuvimo galimybes. Minėti duomenys paskelbti medžiagoje, kurios pagrindinis veikėjas yra ieškovas, todėl duomenys yra apie šį konkretų asmenį. Šie duomenys buvo paskleisti, nes atsakovo YouTube kanalo vaizdo įrašas „Šviniaus žmonės“ pasiekiamas visiems norintiems jį pamatyti asmenims. Teismas vertino, kad duomenys yra žeminantys ieškovo garbę ir orumą, nes ieškovas vadinamas įžeidžiančiu žodžiu „monstras“, tvirtinama, kad jis gali įsakyti nužudyti žmogų, ieškovą turi ištikti toks pats likimas, kaip ir kitus grupuočių vadovus, jis yra nusikaltimų užsakovas.

Sąvoka ,,duomenys“ reiškia nurodytas, konstatuotas tam tikras aplinkybes, faktus, t. y. informaciją, kurios tikrumą galima patvirtinti taikant tiesos ir netiesos kriterijus. Kad duomenys neatitinka tikrovės, reiškia, jog paskleistos žinios yra melagingos, pramanytos, išgalvotos, t. y. iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių nebuvo arba būta kitokių. Atitiktis tikrovei vertinama dviem aspektais: ar teisingas pranešimas apie faktus ir ar teisingai, adekvačiai vertinami įvykę faktai. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Duomenimis negali būti laikoma nuomonė, nes nuomonei negali būti taikomi tiesos ir netiesos kriterijai. Asmens nuomonė – individualus konkretaus asmens vertinimas apie vykstančius aplinkos reiškinius, jo suvoktas, nebūtinai atskleistas požiūris.

Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje pateikta tokia „nuomonės“ sąvoka: nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Tad reikšdamas nuomonę, kuri akivaizdžiai ir nepagrįstai žemina kito asmens garbę ir orumą, asmuo piktnaudžiauja savo teise reikšti nuomonę, todėl privalo atlyginti tokiu būdu kitam asmeniui padarytą turtinę ar neturtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad reikalavime nurodyti duomenys yra apie ieškovo (turinčio Šviniaus pravardę) padarytas nusikaltimo požymių turinčias veikas („gali <...> nužudyti, grupuočių vadovai <...> ir <...> A. P. – Švinius“. Klausimai, nurodyti reikalavime, susiję su nusikaltimų padarymu ir jais yra skelbiami duomenys: tam tikros abejonės, ar tik nebus ieškovas padaręs šiuose sakiniuose įvardintus nusikaltimus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Ieškovas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, nurodytus paminėtuose duomenyse.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ir ieškovo kitame reikalavime, nurodytame paskelbtame vaizdo įraše „Šviniaus imperija“ apie ieškovą, yra paskelbti neatitinkantys tikrovės, žeminantys ieškovo garbę bei orumą duomenys: „Baltarusijoje jis legalizuoja pinigus, kurie yra gauti iš kriminalinės veiklos čia, Lietuvoje“; „jisai tapo Lietuvos verslo stogu tenai, bet koks net ir stambus verslas ateidamas į Baltarusiją turėjo kalbėtis su Švinium“; „Švinius turi pavogęs tiek pinigų per savo gyvenimą“. YouTube kanale atsakovo asmeninėje paskyroje paskelbtame vaizdo įraše „Deganti Tauragė“ apie ieškovą taip pat paskelbti neatitinkantys tikrovės, žeminantys ieškovo garbę bei orumą duomenys: „yra labai konkretūs žmonės, kurie nuo šio žmogaus (turimas omenyje ieškovas) ir jo grupuotės rankos krito“. Vaizdo įrašuose išvardinti duomenys, skelbiami apie  ieškovą, neatitinka tikrovės, nes atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovas padarė duomenyse nurodytas nusikalstamas veikas, taip pat žemina ieškovo garbę ir orumą. Tvirtinimas, kad ieškovas buvo „verslo stogas“, kas reiškia sąlygų nusikalstamai veiklai sudarymą, padarė nusikalstamas veikas: legalizuoja nusikalstamu būdu gautas lėšas, turi pavogtų pinigų, yra asmenų, žuvusių nuo ieškovo ar jo grupuotės rankos, priskiria ieškovą prie sunkius nusikaltimus padariusių asmenų ir yra asmens garbę žeminanti informacija. Teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovas padarė minimus nusikaltimus, todėl vertino, kad yra pagrindas pripažinti šiuos duomenis neatitinkančiais tikrovės, žeminančiais ieškovo garbę ir orumą.

Konstatuota, kad dalį ieškovo ieškiniuose nurodytų duomenų teismas vertino kaip nežeminančių asmens garbės ir orumo, abstraktaus pobūdžio ir nebūtinai siejamų su ieškovu.

Vertindamas teisės į atvaizdą apsaugą, teismas atkreipė dėmesį, kad teisė į atvaizdą – platesnės teisės į žmogaus privatų gyvenimą sudėtinė dalis. Šios teisės apsaugos esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kur nustatyta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra pateikęs išaiškinimus, kad asmens sutikimas gali būti duotas tiek žodžiu, tiek raštu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, tačiau sutikimas fotografuotis savaime nereiškia ir sutikimo nuotrauką bet kokiu būdu atgaminti, parduoti, demonstruoti, spausdinti, nes tai, kad asmuo galėjo sutikti būti fotografuojamas, dar nereiškia, jog jis davė ir sutikimą rodyti nuotrauką.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta išimtis, pagal kurią asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešojoje vietoje. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad neginčytina, jog ieškovas yra visuomenei žinomas asmuo, todėl ieškovo pakantumui kritikai ir kitų asmenų kritiškų nuomonių reiškimui turi būti taikomas aukštesnis lygis, negu visuomenei nežinomo asmens. Tačiau kodekse nurodyta išimtis nėra absoliuti, nes asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją. Teismas konstatavo, kad asmens nuotraukos išspausdinimas visuomenės informavimo priemonėje kartu su asmens garbę ir orumą žeminančiais duomenimis taip pat žemina asmens garbę ir orumą. Nagrinėjamu atveju, atsakovas ne pats nufotografavo/nufilmavo atsakovą, o panaudojo viešai visiems prieinamą ieškovo, kaip viešojo asmens, atvaizdą. Teismas sprendė, kad asmens nuotraukos (jos dalies) negalima demonstruoti, atgaminti ar panaudoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją. Tokius požymius atitinka atsakovo ant laidos „Šviniaus imperija“ užsklandos panaudota ieškovo nuotrauka su užrašu „Mafija“.

Lietuvių kalbos žodyne pateiktas toks žodžio „mafija“ prasmės išaiškinimas: mafija – (it. maf(f)ia): 1, įtakinga, nusikalstama tarptautinė organizacija, užsiimanti prievartavimu, šantažu, bauginimu, paprastai turinti ryšį su valdžia ir policija. Teismo vertinimu, atsakovas nėra pateikęs įrodymų, kad ieškovas yra mafijos narys. Ieškovas nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas dalyvavęs nusikalstamoje tarptautinėje organizacijoje, nėra gavęs ieškovo sutikimo paminėtu būdu panaudoti ieškovo atvaizdą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti, kad paskelbęs šią užsklandą, atsakovas pažeidė ieškovo teisę į atvaizdą.

Teismas pažymėjo, kad neatitinkančiais tikrovės, žeminančiais ieškovo garbę ir orumą pripažinti ne visi, o ¾ dalys ieškinyje nurodytų duomenų, paskelbtų YouTube kanale atsakovo asmeninėje paskyroje vaizdo įraše „Šviniaus imperija“ ir ½ dalis ieškinyje nurodytų duomenų, paskelbtų Facebook socialiniame tinkle atsakovo asmeninėje paskyroje.

Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visetą bei ginčo šalių tarpusavio santykius ir į tai, kad ieškovas yra viešasis asmuo, teismas sprendė, kad vien tik pripažinimas, jog atsakovo paskleisti duomenys apie ieškovą neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę bei orumą, nėra pakankama satisfakcija. YouTube kanalas yra plačios sklaidos duomenų šaltinis bei šią informaciją turi galimybę žiūrėti didelė auditorija, tad ieškovui pakankama kompensacija laikytina priteisimas iš atsakovo po 1 000 eurų už kiekvieną paskelbtų neatitinkančių tikrovės ir žeminančių garbę ir orumą duomenų epizodą. Teismo sprendimu tokia pati suma (1 000 Eur) priteistina ieškovui iš atsakovo už neteisėtą ieškovo atvaizdo panaudojimą, kadangi atvaizdo panaudojimas be jo savininko sutikimo kartu su nepagrįstai ieškovą diskredituojančiu žodžiu „Mafija“ žemina ieškovo garbę ir orumą taip pat, kaip atitinkami duomenys.

Be to, apeliacinės instancijos teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad atsakovas viešai paskelbė ieškovo gyvenamosios vietos adresą. Ieškovas nurodė, kad gyvenamosios vietos adresą ant voko užrašė tam, kad atsakovas žinotų, kokiu adresu atsiųsti atsakymą į gautą prašymą paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją. Teismas sprendė, kad asmens adreso be jo sutikimo skelbti negalima. Teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 100 eurų žalos atlyginimą už asmens duomenų (adreso) paskelbimą be ieškovo sutikimo – adresas buvo paskelbtas trumpą laiką, atsakovas paskelbimo dieną pats jį padarė neprieinamą tinklalaidžių žiūrovams.

Kiti ieškovo duomenys, kuriuos nurodė atsakovas (apie ieškovo vaikystę, ieškovo teistumus ir kt. biografijos faktus), yra susiję su viešojo asmens biografijos duomenimis, todėl, teismo vertinimu, nėra draudžiama apie juos rašyti ir juos skelbti.

Taip pat teismas paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas.

Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėjo jos priėmimo dieną. Per tris mėnesius nuo paskelbimo dienos dėl jos gali būti paduotas kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.