Naujienos

Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 16 d. išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo nenustačius ieškovo teisės į privatumą bei atvaizdą pažeidimo, netenkintas ieškovo reikalavimas nuasmeninti atsakovės UAB „15min“ paskelbtose publikacijose ieškovo asmens duomenis ir pašalinti prie publikacijų skelbiamas jo nuotraukas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nusikalstamai veikai netaikomas žmogaus privataus gyvenimo apsaugos principas, todėl pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką asmuo negali tikėtis privatumo, o žiniasklaidos teisė skleisti visuomenės diskusijas sukeliančią ir tikrovę atitinkančią informaciją nusveria ieškovo teisę į privataus gyvenimo apsaugą.

Vertindama informacijos apie asmens vardą, pavardę ir jo atvaizdą privataus gyvenimo informacijos kontekste, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija pažymėjo, kad nors ieškovo nurodomi asmens duomenys ir patenka į privataus gyvenimo apsaugos sritį, tačiau apsauga nėra absoliuti, ji gali būti atkleista be asmens sutikimo esant įstatyme numatytiems pagrindams. Darydamas nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, asmuo neturi ir negali tikėtis privatumo, o žmogaus privataus gyvenimo apsaugos ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei. Teismo vertinimu, neįvardijimas konkretaus asmens, kurio atžvilgiu vyksta baudžiamasis procesas, neatitiktų žiniasklaidos pagrindinės funkcijos – skleisti  aktualią, teisingą ir išsamią informaciją apie realius įvykius.

Teismas atkreipė dėmesį, kad nežiūrint į tai, kad teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi. Be to, apeliantas neįrodinėjo, kad apie jį paskelbta informacija buvo netiksli ar neteisinga, atvirkščiai, paskelbta informacija atitiko faktines aplinkybes, nurodant ieškovo padarytą įstatymo pažeidimą bei jo pripažinimą kaltu, todėl teismas vertino, kad nėra pagrindo laikyti, jog tokia informacija turėtų būti modifikuojama, taip paneigiant tikslią ir teisingą informaciją.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad publikacijos jų paskelbimo metu atitiko pagrįstą visuomenės teisę ir interesą žinoti informaciją, kadangi informacija susijusi su viešo gyvenimo sritimi (valstybės pareigūno veiksmais) - publikacijose pateikti tuo metu įvykę įvykiai, apeliantas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, o nusikalstamą veiką padaręs asmuo neturi ir negali tikėtis, kad jo privatus gyvenimas bus saugomas lygiai taip pat kaip ir asmenų, kurie nepažeidžia įstatymų. Tuo metu paskelbtos publikacijos, esant teisėtam ir pagrįstam visuomenės interesui žinoti apie valstybės pareigūnų atliktas priešingas teisei veikas, o ši informacija, nors ir laikytina archyvinio pobūdžio, neabejotinai aktuali visuomenei gali būti ir praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui po įvykių. Teismas pritarė pirmosios instancijos teismui, jog visuomenės intereso žinoti apie valstybei žalą padariusį asmenį, žalos padarymo būdą (aplinkybes) ir pobūdį, nepaneigia pasikeitęs ieškovo teisinis statusas. Apeliantas nepateikė, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė duomenų, jog ši tema yra plėtojama ir toliau. Taigi apeliantas nepaneigė, jog publikacijų (ir jose esančių duomenų) prieinamumas visuomenei yra laikytinas neteisėtu.

Pasisakydamas dėl teisės į atvaizdą, teismas pažymėjo, kad apelianto nuotraukos buvo padarytos viešose vietose. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad nuotraukų darymo metu apeliantas neišreiškė nenoro būti fotografuojamas, byloje nėra duomenų bei nenurodomi argumentai, jog apeliantas būtų išreiškęs prieštaravimą dėl tolesnio nuotraukų panaudojimo, nuotraukos darytos nagrinėjant bylą, susijusią su apelianto įvykdytu baudžiamojo įstatymo pažeidimu, todėl publikacijose, kuriose pateikiama informacija apie nagrinėjamą baudžiamąją bylą, apelianto sutikimas nebuvo reikalingas.

Aptardamas teisę būti pamirštam, teismas nurodė, kad priešingai nei įrodinėja apeliantas, publikacijų tikslas informuoti visuomenę apie valstybės pareigūno padarytą teisės pažeidimą nepasikeitė. Taip pat buvo pažymėta, kad išnykęs teistumas savaime nesudaro pagrindo laikyti, jog visuomenė neturėtų žinoti apie publikacijose aprašomus įvykius. Taigi nors nusikalstama veika padaryta prieš daugiau nei dešimt metų, ji buvo padaryta viešo asmens (pareigūno) ir nelaikytina, kad visuomenei nėra aktualus žinojimas apie tuo metu padarytą įstatymo pažeidimą.

Be to, teismas sutiko su atsakove, kad apelianto duomenis ji tvarko žurnalistikos tikslais. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme įtvirtinta, jog kai asmens duomenys yra tvarkomi žurnalistikos tikslais, asmens teisė būti pamirštam (teisė reikalauti ištrinti jo duomenis) yra netaikoma, todėl atsakovės ir įstatymas neįpareigojo nuasmeninti publikacijas bei iš jų pašalinti ieškovo atvaizdą.

Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, Vilnias apygardos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimų, teisingai taikė materialinės teisės normas, todėl priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jo keisti ar naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo. Teismas apeliacinį skundą atmetė, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.