Naujienos

Vilniaus apygardos teisme 2022 m. sausio 25 d. išnagrinėta civilinė byla dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Byloje kilo ginčas dėl buto, įgyto ieškovo (senelio) ir dovanojimo sutartimi (iš esmės mėnesio laikotarpyje po buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo) padovanoto atsakovui (savo vaikaičiui), kuris yra nepilnametis ir byloje atstovaujamas savo įstatyminių atstovų – tėvų.

Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu ir prašydamas pripažinti 2018 m. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo, negaliojančia nuo jos sudarymo dienos bei taikyti vienašalę restituciją (perleistą atsakovui butą grąžinti ieškovui), nurodė, kad ginčo butas ieškovo buvo įsigytas su tikslu jį nuomoti ir iš to gauti pajamas. O sprendimas perleisti butą anūkui buvo nulemtas ieškovo nuogąstavimu prarasti butą skyrybų atveju, kadangi tuo metu buvo pablogėję jo santykiai su sutuoktine; be to, ieškovas įtarė, kad jam galėjo būti diagnozuota liga, todėl bijojo, kad jam mirus, į ginčo butą, kaip į palikimą, galės pretenduoti ne tik jo sūnūs, tačiau ir jų sutuoktinės. Anot ieškovo, tarp jo ir atsakovo įstatyminių atstovų buvo susitarta, kad ieškovas turtą perleis formaliai, tačiau toliau turtu naudosis, jį valdys ir disponuos kaip savininkas, nuomos tretiesiems asmenims, gaudamas pajamas už nuomą, ir turtą išlaikys savo lėšomis. Ieškovas nurodė, jog tikroji šalių valia ir elgesys neatitiko dovanojimo sutartyje nurodytos valios ir savo poziciją įrodinėjo sudaryta nuomos sutartimi, ieškovo sudarytomis sutartimis su buto komunalinių ir administravimo paslaugų tiekėjais, aplinkybėmis dėl buto, įgyto su daline apdaila, įrengimui reikalingų medžiagų pirkimu, meistrų samdymu, baldų pirkimu ir pan.

Ieškovo poziciją palaikė ir vienas iš atsakovo (nepilnamečio vaiko) įstatyminių atstovų – vaiko tėvas (ieškovo sūnus).

Tuo tarpu atsakovo įstatyminė atstovė – nepilnamečio vaiko motina – su ieškiniu nesutiko, argumentuodama tuo, jog dovanojimo sutartis realiai yra įvykdyta, o ieškinyje nurodomos aplinkybės dėl dovanojimo sandorio sudarymo yra melagingi, t. y. ieškovo nurodomos aplinkybės dėl jo siekio butą paslėpti nuo savo sutuoktinės yra nepagrįstos, o tikrieji šio ieškinio motyvai yra ne tie, kuriais remiasi ieškovas, o tarp ieškovo vaikaičio (atsakovo) įstatyminių atstovų (tėvų) – vaiko motinos ir tėvo užsitęsę konfliktiniai santykiai.

Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendė, kad ieškovas įrodė tiek savo ketinimus dėl buto panaudojimo įgyvendinimo, tiek nurodomas aplinkybes, jog buto įrengimu net ir po dovanojimo sandorio sudarymo rūpinosi būtent ieškovas bei kad ieškovas ir po dovanojimo sandorio sudarymo butu rūpinosi kaip savo, mokėjo mokesčius ir pan. Šių argumentų kontekste pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti, kad ginčijamas sandoris realiai nebuvo vykdomas, faktinių civilinių teisių pasikeitimo, sudarius dovanojimo sutartį, neįvyko, dėl ko vertino, jog dovanotojas faktiškai neperdavė buto neatlygintinai dovanos gavėjui, o šis jo neperėmė neatlygintinai savo nuosavybėn, t. y. dovanojimo sandoris buvo sudarytas tik dėl akių (tariamas sandoris). Tuo remdamasis pirmosios instancijos teismas taikė vienašalę restituciją ir dovanojimo sutartimi perleistą butą  grąžino ieškovui. 

Apeliantė - atsakovo įstatyminė atstovė, su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko ir pateikė apeliacinį skundą.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo atstovės apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, darė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines ir procesines teisės normas, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos tokios kategorijos bylose, dėl ko ieškovo ieškinį patenkino nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas atsakovo atstovės apeliacinį skundą tenkino, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmetė pilna apimtimi.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo visą dėmesį skyrė vertinimui, ar po ginčijamo sandorio sudarymo atsirado įprastiniai tokiam dovanojimo sandoriui būdingi padariniai, ar jo dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas pagal sandorį, tuo tarpu visiškai neanalizavo ir nevertino ginčijamo sandorio sudarymo motyvų ir tikslų, nepasisakė dėl tokių motyvų ir priežasčių, paskatinusių ieškovą sudaryti sandorį, realumo, tikrumo ir nepateikė byloje esančių įrodymų dėl ieškovo nurodomų sandorio sudarymo tikslų ir motyvų vertinimo.

Teismas konstatavo, kad ieškovo nurodoma tikroji jo valia, elgesio motyvai ir tikslai, kaip viena būtinųjų sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl jo tariamumo sąlygų, šiuo atveju negali būti laikoma įrodyta, kadangi, visų pirma, tarp ieškovo ir jo sutuoktinės dar 2017 metais buvo sudaryta vedybų sutartis, kuria nustatytas visiškas sutuoktinių nekilnojamojo turto atskyrimo režimas; antra, pačioje 2018 metų ginčo buto pirkimo – pardavimo sutartyje buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog pirkėjas (ieškovas) butą perką būtent savo asmeninėn nuosavybėn, ir netgi atskirai pareiškė ir patvirtino, jog su savo sutuoktine yra sudaręs vedybų sutartį, kuri numato, kad šia sutartimi įgytas turtas bus pirkėjo asmeninė nuosavybė; trečia, nuo pat buto įgijimo buto teisinis statusas ir nuosavybės forma buvo aiškiai išviešinti viešajame registre; ketvirta, ginčijamoje dovanojimo sutartyje pats ieškovas, kaip dovanotojas, patvirtino ir pareiškė, kad butas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise ir butas nėra jokio teisminio ginčo objektas, tretieji asmenys neturi jokių teisių ir pretenzijų į šį turtą; penkta, byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų apie sutuoktinių ketinimus nutraukti santuoką, jų nesutarimus ir konfliktus dėl turto, apie kokias nors ieškovo sutuoktinės pretenzijas į ginčo turtą (įskaitant ir butą), ieškovas su sutuoktine yra santuokoje iki šiol. Teismas sprendė, kad vien ieškovo nurodoma teorinė galimybė, jog ieškovo sutuoktinė galimai pareikš kokias nors pretenzijas į jam asmeninės nuosavybės teise ir taip priklausantį butą ateityje, vertintina kaip itin hipotetiška ir nesudaranti pakankamo pagrindo spręsti dėl ieškovo nurodomo turto dovanojimo sandorio atsakovui realaus ir pagrįsto motyvo buvimo, kaip tokio sandorio tariamumo požymio.

Taip pat teismas pažymėjo, jog ieškovo iškelta kita versija, dėl ko jis sudarė ginčijamą dovanojimo sandorį – jo galima liga ir baimė dėl buto, kaip paveldėjimo objekto, dalybų tarp jo sūnų ir jų sutuoktinių – taip pat nėra pagrįsta jokiais į bylą pateiktais įrodymais ir taip pat laikytina abejotina, be kita ko turint omenyje ir tai, kad ieškovas tokiu atveju turi galimybę „apsaugoti“ savo turtą kitais teisiniais būdais ir priemonėmis (testamento sudarymas, buto padovanojimas sūnums ir pan.).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, jog spręsdamas dėl kitos privalomos sandorio negaliojimo dėl jo tariamumo sąlygos – sandorio prigimtį atitinkančių teisinių padarinių atsiradimo, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, kuri šiuo atveju neleidžia daryti pakankamai aukšto tikėtinumo išvados dėl to, jog sandoris realiai nebuvo įvykdytas ir jo šalims iš tikrųjų neatsirado dovanojimo sandoriui būdingų civilinių teisių ir pareigų, jog ieškovas faktiškai ir toliau išliko ginčo nekilnojamojo turto savininku ir valdytoju, neperleisdamas jokių daikto nuosavybės teisę sudarančių teisių apdovanotajam.

Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas ir nurodo, kad ginčo butą įsigijo su tikslu jį išnuomoti ir tokiu būdu gauti pajamas, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad, pirma, sutartis su nuomininku buvo sudaryta ir pasirašyta ne ieškovo, o nepilnamečio vaiko (atsakovo) įstatyminio atstovo (tėvo); antra, buto nuomos sutartis sudaryta praėjus daugiau negu vieneriems metams nuo buto nuosavybės teisių perleidimo atsakovui ir ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo; trečia, byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad tiek iš karto įsigijęs butą, tiek ir padovanojęs jį atsakovui, ieškovas realiai būtų jį nuomojęs, gavęs iš to pajamų ar kitaip disponavęs butu, kaip savo turtu; ketvirta, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodomą aplinkybę, kad jis gaudavo nuomos mokestį už butą. Šiuo atveju teismas sprendė, kad atsakovo atstovės teismo proceso metu nurodoma pozicija, jog ieškovui, atsidėkojant už gautą dovaną ir pačiam atsakovui bei jo atstovams neturint realios būtinybės ir poreikio gyventi padovanotame bute, buvo susitarta su ieškovu dėl šio buto nuomos ir pajamų už nuomą suteikimo būtent ieškovui, šiame kontekste atrodo logiška.

Teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, jog visą laiką nuo pat ginčo buto įsigijimo iki šiol, laikydamas save ir toliau turto savininku, turinčiu buto išlaikymo prievolę, būtų realiai pats tą turtą išlaikęs ir juo rūpinęsis. Tuo tarpu byloje esantis dalis mokėjimo pranešimų už atitinkamas butui suteiktas paslaugas buvo siunčiama būtent atsakovo atstovui ir būtent jis, o ne ieškovas, juos apmokėjo.

Šių aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad jos paneigia ieškovo teiginius apie išimtinai paties ieškovo vykdytą turto valdymą, naudojimąsi ir disponavimą juo, laikant turtą savo nuosavybe, bei apie tai, kad realiai sandoris nebuvo vykdomas, priešingai - byloje esančių faktinių aplinkybių ir juos pagrindžiančių įrodymų visuma leido teismui spręsti apie realų turto dovanojimo sandorio vykdymą bei tokiam sandoriui būdingų teisinių padarinių atsiradimą, kai apdovanotasis (šiuo atveju – jo įstatyminiai atstovai – tėvai) iš tikrųjų priėmė jam padovanotą turtą, ir nors tam tikra dalimi leido juo naudotis ieškovui, taip pat ir pats (per savo įstatyminius atstovus) pradėjo gautą turtą tvarkyti, valdyti, prižiūrėti, išlaikyti ir juo naudotis bei rūpintis kaip savo turtu.

Šių padarytų išvadų pagrindu teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė ginčo buto dovanojimo sandorio, sudaryto tarp ieškovo ir atsakovo, atstovaujamo jo įstatyminių atstovų, tariamumo sąlygų, t. y. šalių valios simuliacijos – kad ginčo dovanojimo sandoris buvo sudarytas dėl akių, nesiekiant sukurti/pakeisti/panaikinti civilines teises ir (ar) pareigas.