Naujienos

Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 30 d. paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje vilnietis D. V. kaltintas padaręs nusikaltimą – sunkiai sutrikdęs asmens sveikatą gyvybei pavojingu būdu, nukentėjusiam asmeniui vykdant tarnybines pareigas.

Bylos duomenimis, 2021 m. spalio 19 d. popietę, Vilniuje, parduotuvėje įvyko konfliktas tarp piliečio D. V. ir parduotuvės apsaugos darbuotojo, kai į parduotuvę atėjusiam vilniečiui apsaugos darbuotojas pareikalavo užsidėti nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę, o pastarasis atsisakė. Parduotuvės prieigose D. V., vengdamas sulaikymo, iš legaliai laikomo ginklo peršovė apsaugos darbuotojui kojas.

Taip pat byloje D. V. buvo pareikšti kaltinimai ir dėl to, kad jis neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo ir savo gyvenamoje vietoje laikė didelį kiekį šaudmenų (101 šovinį).

Įvertinęs surinktus įrodymus, teismas konstatavo, kad D. V., iki jo atžvilgiu panaudojant specialiąsias priemones dujas, nors ir nevykdė apsaugos darbuotojo nurodymų, vengė sulaikymo ir siekė pasišalinti iš parduotuvės, traktuotas kaip pavojaus nekėlęs asmuo, dėl ko jo atžvilgiu nebuvo pagrindo naudoti specialiąsias priemones dujas. Teismas pabrėžė, kad nukentėjusysis, būdamas apsaugos darbuotoju, pagal savo darbo pobūdį ir patirtį galėjo ir turėjo adekvačiai įvertinti susidariusią situaciją, tačiau pasielgė priešingai – nesant objektyviai egzistuojančios grėsmės, be pagrindo panaudojo fizinę prievartą. Be to, pats nukentėjusysis nurodė, kad jis neturėjo teisės naudoti dujų parduotuvės viduje.

Bylos duomenys patvirtino, kad nukentėjusiojo N. D. fizinė prievarta buvo panaudota viršijant turėtus įgaliojimus nepagrįstai ir neproporcingai, teismas vertino, jog nukentėjusiojo veiksmai konflikto pradžioje neatitiko teisėtumo reikalavimų. Atitinkami veiksmai atitinka neteisėto nukentėjusiojo asmens poelgio požymį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 136 straipsnio dispoziciją. Atitinkamas požymis privilegijuoja atsakomybę už kaltinamojo sukeltus sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinius, nes dėl kilusių padarinių nemažą dalį kaltės privalo prisiimti ir nukentėjęs asmuo.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pagal šio BK straipsnio prasmę staigus didelis susijaudinimas reiškia fiziologinio afekto būseną, kai patirtas emocinis stresas labai susilpnina asmens gebėjimą suvokti ir kontroliuoti savo veiksmus. Staigų didelį susijaudinimą turi sukelti arba neteisėtas, arba itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis. Neteisėtas poelgis yra tada, kai daromas teisės (baudžiamosios ar administracinės) pažeidimas, kėsinantis į kaltininko ar jam artimo žmogaus sveikatą, kitas teises ir teisėtus interesus. Itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis yra tyčiniai veiksmai, iš esmės prieštaraujantys moralės bei dorovės principams, pažeidžiantys žmogaus garbę ir orumą ir galintys taip paveikti kaltininką, kad sukeltų jam labai didelį susijaudinimą, fiziologinio afekto būseną.

Kvalifikuojant kaltinamojo D. V. padarytą veiką, teismui nekilo abejonių, kad jo veiksmais buvo pažeistos savigynai išduoto ginklo panaudojimo sąlygos. Nusikalstama veika kaltinamojo D. V. veiksmuose pilnai įrodyta kaltinamojo prisipažinimu, byloje fiksuotais liudytojų parodymais, specialistų aktais, apžiūros protokolais, „Rimi“ vaizdo įrašais bei kitais įrodymais. Svarbu ir tai, kad sužalojimas nukentėjusiam padarytas konflikto įkarštyje, nuo jo pradžios iki šūvio, kaip rodo „Rimi“ vaizdo įrašai, praėjus trumpam laiko tarpui.

D. V. taip pat buvo kaltinamas dėl BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo – tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai, t. y. neturėdamas leidimo, įgijo ir savo gyvenamoje vietoje laikė didelį kiekį šaudmenų (101 šovinį). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis turėjo leidimą ginklui laikyti, be to, dirbo ginklų parduotuvėse, iš kurių tikėtina atitinkamus šaudmenis ir parsinešė namo, turėjo ginklų prekybos tarpininko pažymėjimą. Šaudmenys buvo rasti kaltinamojo namuose, kuriuose buvo įrengtas ginklo ir šaudmenų laikymui skirtas seifas, kaltinamasis turėjo leidimą atitinkamos kategorijos, kaip ir rasti šoviniai, ginklui.

Skirdamas bausmę, teismas D. V. atveju nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą ir bandė išvengti sunkesnių padarinių, taip pat jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi.

Atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą, teismas D. V. pripažino kaltu dėl BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo ir paskyrė jam dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, taip pat pripažino jį kaltu dėl BK 136 straipsnyje numatyto nusikaltimo (sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus) padarymo ir paskyrė jam vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, teismas paskirtas bausmes subendrino ir paskyrė D. V. subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą teismas atidėjo trejiems metams be intensyvios priežiūros, įpareigodamas D. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nesilankyti prekybos centre „Rimi“, esančiame L. Asanavičiūtės g. 20, Vilniuje, taip pat artintis prie jo arčiau nei 100 metrų atstumu, neturėti, nenaudoti, neįsigyti ginklų ir šaudmenų, atlyginti civiliniams ieškovams priteistą žalą.

Be to, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, teismas penkeriems metams uždraudė D. V. naudotis specialiąja teise – laikyti ir nešioti šaunamąjį ginklą.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį teismas tenkino ir priteisė iš D. V. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 8 127,11 Eur PSDF biudžetui padarytos žalos dėl nukentėjusiojo N. D. gydymo atlyginimą ir penkis procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo N. D. pareikštą civilinį ieškinį teismas tenkino iš dalies ir priteisė iš D. V. nukentėjusiajam N. D. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 62,10 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Teismo nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį Vilniaus apygardos teismą.