Naujienos

Vilniaus apygardos teismas šiandien paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje Lietuvos Respublikos Seimo narys Remigijus Žemaitaitis buvo kaltinamas neapykantos kurstymu ir Holokausto menkinimu. Teismas konstatavo, kad politiko vieši pasisakymai socialiniame tinkle „Facebook“, taip pat jo kalba, pasakyta Seimo posėdyje, peržengė Konstitucijoje įtvirtintos saviraiškos laisvės ribas ir atitiko Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytas nusikalstamas veikas.

Išnagrinėjusi bylos duomenis, teisėjų kolegija nustatė, kad 2023 m. gegužės ir birželio mėnesiais R. Žemaitaitis savo asmeninėje „Facebook“ paskyroje paskelbė kelis įrašus, kuriuose viešai tyčiojosi iš žydų tautybės asmenų, juos niekino ir skatino neapykantą žydų bendruomenei. Teismas pažymėjo, kad šiuose įrašuose politikas naudojo žeminančią, žmogaus orumą niekinančią ir tautiniu pagrindu priešiškumą kurstančią kalbą. Nemaža dalis pasisakymų buvo pateikti remiantis istoriniais šaltiniais nepagrįsta, tikrovės neatitinkančia informacija, kuri žydų tautybę kaip grupę kaltino įvairiais istoriniais nusikaltimais, sovietinėmis represijomis ir kitomis tragedijomis, įvykusiomis XX amžiuje. Teismo vertinimu, tokio pobūdžio vieši pareiškimai skatino priešiškumą ir stiprino neigiamus stereotipus, todėl neatitiko Konstitucijoje garantuojamos saviraiškos laisvės turinio.

Atskirą vertinimą teisėjų kolegija skyrė 2023 m. birželio 13 d. paskelbtam politiko įrašui, kuriame R. Žemaitaitis Holokaustą sugretino su lietuvių patirtomis sovietinėmis represijomis, teigdamas, kad Lietuvoje vykęs „lietuvių Holokaustas“ buvo didesnis. Teismo nuomone, toks pareiškimas paneigia Holokausto istorinį unikalumą ir bando jį sumenkinti, kartu klaidinančiai perteikdamas faktus apie žydų istoriją ir jų patirtas sistemines masines žudynes. Kolegija pabrėžė, kad Holokaustas buvo tikslingas etninis naikinimas, tuo tarpu trėmimai buvo politinio persekiojimo forma, todėl šias tragedijas gretinti tokia forma yra netikslu ir negali būti laikoma sąžininga ar teisėta istorinio diskurso dalimi.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad kaltinamasis kai kuriais atvejais bandė aiškinti savo įrašus apsirikimu ar netiksliomis formuluotėmis, tačiau šie paaiškinimai prieštaravo pačių įrašų turiniui. Pavyzdžiui, R. Žemaitaitis teigė, kad vietoje Pirčiupių kaimo žudynių buvo ketinęs nurodyti Kaniūkų įvykius, tačiau paskelbto teksto datos, detalės ir konkretūs faktai akivaizdžiai atitiko būtent Pirčiupių tragediją, todėl teismas tokio paaiškinimo nelaikė įtikinamu.

Vertindama kitus kaltinimui pateiktus epizodus, teisėjų kolegija pažymėjo, kad ne visi R. Žemaitaičio pasisakymai turėjo nusikalstamos veikos požymių. Pavyzdžiui, kaltinamojo susirašinėjimas su žurnaliste nebuvo pripažintas užgauliu, nors jame ir buvo istoriškai netikslių teiginių. Šiuo aspektu teismas pabrėžė, kad ne kiekvienas kontroversiškas ar netikslus pasisakymas savaime reiškia nusikalstamą veiką, jeigu nėra akivaizdžios tyčios žeminti, niekinti ar kurstyti neapykantą.

Aptarusi visus bylos aspektus, teisėjų kolegija R. Žemaitaitį pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalį dėl neapykantos kurstymo ir pagal 170² straipsnio 1 dalį dėl Holokausto menkinimo. Subendrinus bausmes, jam paskirta 5 000 eurų dydžio bauda, kurią R. Žemaitaitis privalės sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą pateikiant per Vilniaus apygardos teismą.